Naujausias tuščių pakelių tyrimas rodo, kad nelegali cigarečių rinka Lietuvoje stabilizuojasi, tačiau jos struktūra tampa vis sudėtingesnė. 2025 m. trečiąjį ketvirtį nelegalių cigarečių dalis siekė kiek daugiau nei penktadalį – 23 proc. Ir nors bendras mastas mažėja, lyginant su praėjusiu ketvirčiu ji sumažėjo 2,9 procentinio punkto, ekspertai atkreipia dėmesį, kad tai nebūtinai reiškia problemos sprendimą – veikiau rodo jos transformaciją.
„Matome dvi lygiagrečias tendencijas. Vyriausybei ir teisėsaugai metus dideles pajėgas kovai su neIegaliais cigarečių balionais kontrabandos mastai šiek tiek sumažėjo, tačiau tuo pat metu rinka tampa labiau diversifikuota – daugėja skirtingų šaltinių, keičiasi tiekimo kanalai, auga nelegali gamyba. Tai rodo, kad nusikalstamos struktūros ne traukiasi, o prisitaiko“, – sako Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos vykdomasis direktorius Arnas Neverauskas.
Tyrimas atskleidė, jog didžiausią nelegalios rinkos dalį ir toliau sudaro cigaretės iš Baltarusijos – jos sudarė 10,6 proc. visų surinktų pakelių. Vis dėlto šis rodiklis nuosekliai mažėja (2025 m. antrąjį ketvirtį ir 2024 m. trečiąjį ketvirtį atitinkamai siekė 15 proc. ir 14 proc.), kas rodo efektyvesnę sienų kontrolę.
Iš Lenkijos į Lietuvą patenkančių cigarečių dalis išlieka stabili ir siekia 2,5 proc.
Tyrimas taip pat leidžia tiksliau identifikuoti konkrečius produktus, kurie sudaro nelegalios rinkos pagrindą. Tarp dažniausiai aptinkamų prekių ženklų – „NZ“, gaminamas Gardino tabako fabrike (4,7 proc.), ten pat gaminamas „MINSK“ (3,9 proc.), taip pat tarptautiniai prekių ženklai „Winston“ (1,6 proc.) ir „Parliament“ (1,0 proc.), kurie į rinką patenka apeinant mokesčius.
Nelegali rinka stiprėja regionuose ir keičia veikimo modelį
Nepaisant bendro mažėjimo, regioniniai skirtumai Lietuvoje išlieka ryškūs. Didžiausia nelegalių cigarečių dalis nustatyta Panevėžyje – 38,7 proc. Tai reiškia, kad šiame mieste daugiau nei kas trečia surūkoma cigaretė yra nelegali. Aukšti rodikliai fiksuojami ir Alytuje (31,2 proc.) bei Vilniuje (27,7 proc.).
Pasak A. Neverausko, tokia geografija rodo, kad nelegali rinka Lietuvoje nėra atsitiktinė ar epizodinė.
„Kai matome tokius aukštus rodiklius atskiruose miestuose, tai signalizuoja ne pavienius atvejus, o veikiančią sistemą. Nelegali produkcija vartotojus pasiekia per nusistovėjusius platinimo kanalus, kurie geba prisitaikyti prie kontrolės priemonių. Tai reiškia, kad problema yra ne tik pasienyje – ji yra visoje tiekimo grandinėje“, – teigia jis.
Viena ryškiausių naujausių tendencijų – sparčiai augantis falsifikuotų cigarečių kiekis. Tyrimo duomenimis, falsifikuoti produktai 2025 m. trečiąjį ketvirtį sudarė net 6,8 proc., kai 2025 m. antrąjį ketvirtį šis rodiklis siekė 5,5 proc., o 2024 m. trečiąjį ketvirtį – tik 1,7 proc.
„Padirbtų cigarečių augimas signalizuoja, kad nusikalstamos grupuotės vis dažniau investuoja ne tik į logistiką, bet ir į gamybą. Tai reiškia, kad susiduriame ne tik su kontrabanda, bet ir su nelegalia pramone – organizuotomis gamybos linijomis, kurios gali veikti ir regione, ir šalies viduje“, – sako A. Neverauskas.
Anot jo, tokia tendencija keičia ir kovos su šešėline rinka logiką. Neužtenka koncentruotis tik į sienų kontrolę, šiandien reikia kalbėti apie visą ekosistemą – nuo žaliavų tiekimo iki platinimo tinklų ir galutinių pardavimo taškų.
„Matome, kad tai nebėra vienos krypties problema. Nelegali rinka veikia kaip tinklas, apimantis kelias šalis, skirtingus tiekimo modelius ir įvairius produktų tipus. Tokiose sąlygose pavienės priemonės tampa mažiau efektyvios – reikia koordinuoto atsako bei horizontalaus požiūrio į problemą“, – teigia asociacijos vadovas.
Skaičiuojama, kad dėl nelegalios cigarečių rinkos valstybė kasmet netenka daugiau nei 90 mln. eurų nesurinkto akcizo mokesčio.
Tuščių pakelių tyrimas yra vienas dažniausiai naudojamų metodų vertinant nelegalios tabako rinkos mastą – jo metu įvairiose vietose renkami tušti cigarečių pakeliai ir analizuojama jų kilmė bei apmokestinimas.
About the Author
