Viešojoje erdvėje vis dažniau matomos moterys vadovės – jų komentarai ir pasisakymai tampa svarbia verslo, ekonomikos ir visuomenės diskusijų dalimi. Naujas žiniasklaidos tyrimas parodė, kad aktyviai komunikuojantys vadovai šiandien yra vieni svarbiausių organizacijos viešojo veido formuotojų.
Komunikacijos agentūros „Budinti komunikacija“ iniciatyva atlikto tyrimo, kurį įgyvendino žiniasklaidos stebėsenos įmonė „Mediaskopas“, metu buvo išnagrinėtos 350 pagrindinių Lietuvos žiniasklaidos priemonių publikacijos ir sudarytas dažniausiai žiniasklaidoje cituojamų moterų vadovių reitingas. Analizė taip pat parodė, kad moterys ir vyrai vadovai žiniasklaidoje dažnai pristatomi skirtingai.
Tyrimo metu buvo identifikuoti dažniausiai naudojami apibūdinimai ir semantiniai akcentai, leidžiantys suprasti, kokiais žodžiais žiniasklaidoje konstruojamas lyderystės įvaizdis.
Moterų vadovių dešimtukas
Daugiausia 2025 m. žiniasklaidoje buvo cituojama „IKI Lietuva“ vadovė Nijolė Kvietkauskaitė su 606 paminėjimais. Antroje vietoje – JUDU vadovė Loreta Levulytė-Staškevičienė, kuri paminėta 396 kartus. Trečioje vietoje rikiuojasi „Citadele“ vadovė Rūta Ežerskienė su 300 paminėjimų.
Į dešimtuką taip pat pateko Giedrė Kaminskaitė-Salters („Telia Lietuva“, 243 paminėjimai), Edita Janušienė (VMI, 195), Neringa Petrauskienė („Elektrum Lietuva“, 156), Inga Balnanosienė (Užimtumo tarnyba, 151), Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė („SEB“, 128), Kristina Veštortienė („Camelia“, 77) ir Iveta Pigagienė („SEB Life“, 69).
Tai rodo, kad moterų lyderystė žiniasklaidoje atsispindi įvairiuose sektoriuose – nuo finansų ir energetikos iki mažmeninės prekybos ar viešojo sektoriaus.
Moterų lyderystė siejama su kompetencija
Tyrimas atskleidė ir gana aiškų skirtumą: moterys vadovės ir vyrai vadovai žiniasklaidoje apibūdinami skirtingais semantiniais rėmais.
Kai kalbama apie moteris vadoves, publikacijose dažniau atsiranda žodžiai, susiję su kompetencija, patirtimi ir profesinėmis savybėmis. Tarp dažniausiai pasikartojančių apibūdinimų – patirtis, potencialas, plėtra, tikslas, kompetencija, kokybiškas, ilgametė, efektyvi, kryptinga, patikima. Tai rodo, kad moterų lyderystė žiniasklaidoje dažnai pristatoma per profesionalumo ir kvalifikacijos prizmę.
„Analizuodami tekstus matome, kad moterų vadovių atveju dažniau akcentuojama jų kompetencija, patirtis ar profesinės savybės. Tai tarsi lyderystės pagrindimo rėmas – pirmiausia parodoma, kad vadovė yra kvalifikuota ir kokią patirtį ji atsineša į pareigas“, – sako „Mediaskopas“ duomenų strategė Vilūnė Kairienė.
Pasak jos, vyrų lyderystė žiniasklaidoje aprašoma kiek kitaip.
„Kai kalbama apie vyrus vadovus, tekstuose dažniau atsiranda žodžiai, susiję su strategija, sprendimais ar verslo rezultatais – technologija, sprendimas, pardavimai, strateginis, atsakingas. Tai leidžia matyti kitą naratyvą: vyrų lyderystė dažniau siejama su organizaciniais sprendimais ir kryptimi“, – pastebi V. Kairienė.
Vadovų komunikacija tampa strategine kompetencija
Pasak JUDU vadovės Loretos Levulytės-Staškevičienės, vadovo komunikacija šiandien yra neatsiejama lyderystės dalis.
„Vadovo balsas viešojoje erdvėje tampa svarbiu organizacijos identiteto elementu. Kai vadovas komunikuoja aiškiai ir nuosekliai, tai padeda paaiškinti sprendimus, kurti pasitikėjimą ir parodyti kryptį tiek darbuotojams, tiek visuomenei“, – sako ji.
Anot jos, komunikacija taip pat padeda organizacijoms geriau paaiškinti pokyčius ar strateginius sprendimus.
„Šiuolaikinė organizacija veikia labai dinamiškoje aplinkoje, todėl vadovo gebėjimas komunikuoti tampa ne tik reputacijos, bet ir efektyvaus veikimo dalyku. Atvirumas ir aiškumas leidžia kurti dialogą su visuomene ir stiprina organizacijos patikimumą“, – teigia L. Levulytė-Staškevičienė.
Komunikuojantis vadovas stiprina organizacijos reputaciją
Tuo tarpu komunikacijos ekspertė, komunikacijos agentūros „Budinti komunikacija“ įkūrėja Laura Dabulytė pabrėžia, kad aktyviai komunikuojantis vadovas tampa ir svarbia organizacijos reputacijos dalimi.
„Vadovas, kuris komunikuoja viešojoje erdvėje, įmonei suteikia žmogiškumo. Tai leidžia geriau paaiškinti sprendimus, parodyti organizacijos vertybes ir sukurti aiškų pasitikėjimo ryšį su auditorijomis“, – sako ji.
Pasak komunikacijos ekspertės, šiandien visuomenė vis dažniau tikisi, kad vadovai ne tik priims sprendimus, bet ir apie juos kalbės.
„Kai vadovai dalyvauja viešose diskusijose, komentuoja aktualias temas ar paaiškina organizacijos sprendimus, tai stiprina tiek jų asmeninį autoritetą, tiek įmonės reputaciją. Todėl lyderių komunikacija tampa svarbia strateginės komunikacijos dalimi“, – teigia L. Dabulytė.
Tyrimas rodo, kad vadovų komunikacija šiandien tampa svarbia lyderystės dalimi, o moterų vadovių balsas žiniasklaidoje vis labiau girdimas įvairiuose sektoriuose. Aktyvus dalyvavimas viešose diskusijose ne tik didina lyderių matomumą, bet ir padeda organizacijoms kurti pasitikėjimą, aiškiau pristatyti sprendimus bei stiprinti savo reputaciją.
Pridedama:
Grafikas 1
Grafikas 2
Loreta Levulytė-Staškevičienė, JUDU vadovė
Vilūnė Kairienė, „Mediaskopas“ duomenų strategė
Laura Dabulytė, „Budinti komunikacija“ įkūrėja
About the Author
