Komentaro autorė Vilma Daubarienė, Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ Turizmo skyriaus vadovė
Turizmas išlieka vienu svarbiausių pasaulio ekonomikos variklių. Pasaulio kelionių ir turizmo tarybos duomenimis, šio sektoriaus indėlis į pasaulio ekonomiką jau siekia apie 11,7 trilijono JAV dolerių ir sudaro daugiau nei dešimtadalį pasaulio BVP. Prognozuojama, kad turizmo augimas šiemet sieks dar apie 3–4 proc.
Tačiau šiandien turizmo sektoriaus raidą lemia ne tik augimo tempai. Vienoje didžiausių pasaulio turizmo parodų „ITB Berlin 2026“ labai aiškiai matyti kelios kryptys, kurios artimiausiais metais turės reikšmingiausią įtaką visam sektoriui – nuo technologijų ir tvarumo iki naujų keliautojų įpročių.
Nuo „būtina pamatyti“ – prie autentiškų patirčių
Vienas ryškiausių pokyčių – keliautojai vis dažniau ieško ne tik vietos, bet ir patirties. Žmonėms svarbus autentiškumas, vietos kultūra, galimybė pažinti miestą per jo žmones, maistą ar kultūrinius renginius.
Pastaraisiais metais sparčiai plėtėsi ir solo kelionių segmentas. Tiek „Skyscanner“, tiek „AirBnB“ platformose solo keliautojų skaičiai augo 2-3 kartus. Vis daugiau žmonių nusprendžia keliauti vieni, tačiau tuo pačiu siekia pažinti vietos kultūrą ir bendrauti su vietiniais.
Daugėja keliautojų, kurie renkasi mažiau turistų lankomas vietas, nori ramesnių, prasmingesnių kelionių, leidžiančių atsitraukti nuo kasdienybės. Dėl to itin populiarėja sveikatingumo turizmas – kelionės, kurių pagrindinis tikslas yra poilsis, atsistatymas ir geresnė savijauta.
Kartu auga ir vadinamasis „aspiring luxury“ segmentas (liet. keliautojai, siekiantys prabangesnių patirčių) – tai žmonės su vidutinėmis ar aukštesnėmis pajamomis, kurie renkasi vieną brangesnę, išskirtinę kelionę vietoj kelių pigesnių. Tokie keliautojai dažnai yra jaunesni nei 40 metų, neretai keliauja šeimomis ir ieško ypatingų patirčių tam tikroms progoms. „Global Hotel Alliance“ tyrimo „Luxury Traveller Profile“ duomenimis, net 58 proc. prabangaus segmento keliautojų renkasi lankyti mažesnius miestus, o 61 proc. tikisi personalizuotų konsjeržo paslaugų.
Skaitmenizacija keičia keliavimo patirtį
Dar vienas svarbus pokytis turizmo sektoriuje – sparčiai diegiamos technologijos. Vis plačiau naudojami mobilieji mokėjimai, skaitmeninių vizų sistemos ir biometriniai patikrinimai. Tai leidžia supaprastinti kelionių procesus, pagreitinti sienų kirtimą ir padaryti keliones patogesnes.
Pastebimai didesnį vaidmenį ima vaidinti ir dirbtinis intelektas (DI) – jis padeda kurti personalizuotus kelionių pasiūlymus, rekomendacijas ir individualius maršrutus.
Europos turizmas auga, o keliautojai išleidžia vis daugiau
Europa ir toliau išlieka viena svarbiausių turizmo krypčių pasaulyje. Lyderiaujančiomis kryptimis regione išlieka Prancūzija ir Ispanija, kurios išsiskiria tiek turistų skaičiumi, tiek efektyviu turizmo valdymu.
Į regioną atvykstančių turistų skaičius didėja, tačiau dar sparčiau auga jų išlaidos, o tai rodo stiprėjantį turizmo ekonominį poveikį. Europos Komisijos duomenimis, praėjusiais metais į Europą atvyko 3,2 proc. daugiau turistų, o šiems metams prognozuojamas apie 6,2 proc. augimas.
Augimą skatina gerėjantis susisiekimas ir supaprastinti vizų išdavimo procesai. Kartu stiprėja ir organizuotų kelionių segmentas, ypač vokiškai kalbančiose šalyse.
Tai svarbu ir Vilniui, nes Vokietija išlieka viena reikšmingiausių turizmo rinkų. Vokiečiai yra treti pasaulyje pagal kelionių skaičių po JAV ir Kinijos, o Europoje jie yra aktyviausiai keliaujantys turistai. Nors dažniausiai renkasi Pietų Europos kryptis – Ispaniją, Turkiją ar Italiją – Baltijos šalyse vokiečių turistai tradiciškai sudaro vieną didžiausių lankytojų grupių.
Skrydžiai – esminė tarptautinio turizmo infrastruktūra
Turizmo plėtra šiandien labai glaudžiai susijusi su aviacijos sektoriumi. Skaičiuojama, kad apie 58 proc. tarptautinių kelionių vyksta oro transportu.
Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) duomenimis, praėjusiais metais oro transportu keliavo daugiau kaip 5 mlrd. keleivių, o visame pasaulyje įvyko apie 40 mln. skrydžių. Taip pat skaičiuojama, kad kiekvienas papildomas milijonas keleivių sukuria apie 1000 tiesioginių darbo vietų aviacijos sektoriuje, neskaitant poveikio turizmui ir kitoms susijusioms industrijoms.
Turizmo sektorius taip pat labai jautriai reaguoja į geopolitinius įvykius. Tai buvo akivaizdu ir„ITB Berlin 2026“ parodoje aptariant situaciją Artimuosiuose Rytuose. Dėl regiono nestabilumo didieji Vokietijos kelionių organizatoriai neseniai buvo priversti organizuoti apie 30 tūkst. turistų sugrąžinimą iš Dubajaus, Abu Dabio, Dohos ir kitų miestų. Ši situacija dar kartą parodė, kaip stipriai turizmą veikia išoriniai ir iš anksto sunkiai prognozuojami veiksniai.
Vilnius dažniau tampa ne kelionės stotele, o tikslu
Šios pasaulinės tendencijos rodo, kad Vilnius turi geras galimybes dar labiau stiprinti savo pozicijas tarptautinėje turizmo rinkoje. Miestas gali pasiūlyti tai, ko vis dažniau ieško šiuolaikiniai keliautojai – kompaktišką senamiestį, autentišką kultūrą, gastronomiją, renginius ir galimybę miestą pažinti per vietines patirtis.
Sostinėje jau matomas nuoseklus turizmo augimas – deklaruotų nakvynių skaičius turisto rinkliavos sistemoje rodo daugiau kaip 3 proc. augimą, o Vilniaus turizmo informacijos centre apsilankė 22 proc. daugiau lankytojų nei ankstesniais metais.
Vienas svarbiausių prioritetų išlieka susisiekimo gerinimas. Stiprinant tiesiogines oro jungtis atsiranda daugiau galimybių pritraukti tiek individualius keliautojus, tiek organizuotas kelionių grupes.
Reikšmingą vaidmenį turizmo augime atlieka renginiai. Miestų patrauklumą vis labiau didina festivaliai, kultūriniai renginiai ir tarptautinės konferencijos, kurios pritraukia lankytojus bei leidžia miestams tapti labiau matomiems tarptautinėje turizmo rinkoje. Vienas jų – šaltibarščių festivalis „Vilnius Pink Soup Fest“, kuris šiemet pirmą kartą taps trijų dienų miesto švente. Tokie išskirtiniai įvykiai padeda Vilniui išsiskirti ir kuria patrauklią priežastį atvykti.
Vis didesnę įtaką turizmo srautams daro ir sporto renginiai. Tarptautinė praktika rodo, kad jie gali reikšmingai padidinti miestų matomumą ir turistų susidomėjimą. Pavyzdžiui, po didelių sporto renginių paieškų apie juos rengusius regionus skaičius gali išaugti 15–25 proc., o tai dažnai virsta ir realiais turistų srautais.
Daug dėmesio skiriama bendradarbiavimui su tarptautiniais kelionių organizatoriais. Į Lietuvos sostinę kviečiami turizmo profesionalai, organizuojami pažintiniai turai ir konferencijos, leidžiančios iš arti susipažinti su miestu bei įtraukti jį į kelionių programas. Tokie vizitai padeda Vilniui stiprinti ryšius su tarptautine turizmo industrija ir ilgainiui prisideda prie augančių turistų srautų.
About the Author
