Minint Pasaulinę vandens dieną ir artėjant Žemės dienai, verta prisiminti, kad atsakingas dirvožemio naudojimas yra svarbus ir vandens kokybei.
Kiekvieną dieną naudojame du gyvybiškai svarbius gamtos išteklius – dirvožemį ir vandenį. Tik retai susimąstome, kad jie glaudžiai susiję.
Dirvožemis – natūralus filtras
Sveikas dirvožemis veikia kaip natūralus filtras – barjeras, kuris tiesiogiai susijęs su gruntinių vandenų kokybe. Dirvožemyje esančios organinės medžiagos, mikroorganizmai ir struktūra padeda sulaikyti maisto medžiagas ir palaipsniui atiduoti augalams. Ypač svarbus yra humusas, kuris didina dirvožemio buferines savybes, gerina vandens sulaikymą ir sudaro sąlygas stabiliai mikrobiologinei veiklai, taip mažindamas maisto medžiagų praradimo riziką.
Jei dirvožemis nualintas ar tręšiama neatsižvelgiant į jo būklę, dalis medžiagų gali būti išplaunamos į gilesnius sluoksnius ir patekti į gruntinius vandenis. Perteklinis tręšimas, ypač azoto ir fosforo junginiais, didina išsiplovimo intensyvumą ir gali lemti eutrofikacijos procesus aplinkos vandenyse. Taip pat svarbu pažymėti, kad neatsakingas pesticidų naudojimas silpnina dirvožemio biologinį aktyvumą, mažina mikroorganizmų įvairovę ir trikdo natūralius savireguliacijos procesus.Tai ypač aktualu vietovėse, kur gyventojai naudoja šulinių ar individualių gręžinių vandenį, nes jo kokybė ne visada atitinka geriamojo vandens reikalavimus.
„Tyrimai rodo, kad periodiškai tikrinti vandens kokybę būtina – nitratai neturi nei kvapo, nei skonio, todėl juos galima nustatyti tik laboratorijoje. Ypač tai aktualu po šios sniegingos žiemos, nes sniegui tirpstant, į gruntinius vandenis galėjo patekti kenksmingų medžiagų. Labai svarbu žinoti, ar vandenyje nėra nitritų, kurie ypač kenkia kūdikiams ir nėščioms moterims“, – sako Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos laboratorijos vedėja Lina Šmakovienė.
Laboratorijoje tiriami svarbiausi vandens makrokomponentai, apibūdinantys sveiką vandenį ar kuriems yra taikomos higienos normos – pH, nitratai, nitritai, amonis, chloridai, bendroji geležis, permanganato skaičius, savitas elektrinis laidis, sulfatai, manganas. Taip pat dėl minkštinimo filtrų nustatomas vandens kietumas.
Rūpindamiesi dirvožemiu, saugome ir vandenį
Dirvožemio tyrimai padeda nustatyti ne tik pH, maisto ir organinių medžiagų kiekį, bet ir įvertinti jo būklę bei sveikatą. Šie duomenys leidžia parinkti tvaresnes dirvožemio gerinimo praktikas ir pagerinti jo būklę, išvengiant perteklinio trąšų naudojimo.
„Susitikimuose su ūkininkais diskutuojame, kad dirvožemio tyrimai skirti ne vien tręšimui, pH įvertinti ir normoms parinkti. Tai kur kas giliau. Mūsų laboratorijoje atliekamas dirvožemio sveikatingumo tyrimas – tai jo būklės, derlingumo, gyvybingumo įvertinimas ir pasitikrinimas, ar teisingai ir tvariai jį naudojame. Juk tiksliai nustačius problemas ir parinkus dirvožemio gerinimo priemones, užtikrinamas dirvožemio gyvybingumas, ateityje lemiantis tvarų ir sveiką derlių. Taigi nuo dabar ūkininkų priimtų sprendimų priklauso, kokioje aplinkoje gyvens, kokį vandenį gers ir maistą valgys jų vaikai“, – sako LŽŪKT Technologinių paslaugų skyriaus vyr. augalininkystės specialistė dr. Kristina Amalevičiūtė-Volungė.
Keli svarbūs faktai:
- Nitratų koncentracija geriamajame vandenyje neturėtų viršyti 50 mg/l.
- Smėlinguose dirvožemiuose azotas ir kitos maisto medžiagos išplaunamos greičiau.
- Nitratai neturi nei skonio, nei kvapo, todėl jų kiekį galima nustatyti tik laboratorijoje.
· Didesnis organinių medžiagų kiekis dirvožemyje padeda sulaikyti maisto medžiagas ir mažina jų išplovimo riziką.
„Dažnai apie dirvožemio sveikatą ir vandens kokybę galvojame atskirai, tačiau iš tikrųjų tai glaudžiai susiję. Jei dirvožemyje yra maisto medžiagų perteklius, dalis jų gali patekti į gruntinius vandenis. Rūpindamiesi dirvožemiu, saugome ir vandenį – o tai reiškia švaresnę ir tvaresnę aplinką mums visiems“, – apibendrina L. Šmakovienė.
Išsamūs dirvožemio ir vandens tyrimai atliekami Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos laboratorijoje. Kreipkitės.
About the Author
