Gyventojai perspėjami dėl suaktyvėjusios sukčių veiklos − pastarąją savaitę buvo identifikuota arti 10 skirtingų apgaulingų svetainių, kurios vizualiai imitavo didžiausios draudimo bendrovės šalyje savitarnos sistemą. Kurdami fiktyvias platformas internete piktavaliai siekia išgauti asmeninę finansinę informaciją ir apgaulės būdu išvilioti gyventojų pinigus.
Andrėjus Mochovas, „Lietuvos draudimo“ kibernetinės saugos vadovas Baltijos šalims, pažymi − prisidengdami realių verslo įmonių vardu ir jų vizualiniu identitetu, sukčiai siekia gauti prieigą prie gyventojų sąskaitų, priversti juos autorizuoti fiktyvius mokėjimo pavedimus arba kitu būdu pasipelnyti.
„Fiktyvi pardavimų ar klientų aptarnavimo platformos imitacija, naudojant žinomo prekių ženklo pavadinimą ir identitetą, yra klasikinis socialinės inžinerijos atvejis. Tokiais veiksmais siekiama išgauti jautrius asmens duomenis, užvaldyti sąskaitose laikomas lėšas. Gyventojus perspėjame nespausti nepatikimų nuorodų, netvirtinti mokėjimų, kurių jie patys neinicijavo, ir naudotis tik oficialiais bendrovės klientų aptarnavimo kanalais“, – sako A. Mochovas.
Pasak kibernetinės saugos eksperto, didžiausia rizika kyla, kai norėdami pasinaudoti draudimo bendrovės ar kitų įmonių paslaugomis, gyventojai konkrečios svetainės nuorodos ieško interneto paieškos sistemose. Tuomet atsiranda tikimybė, kad klientas gali būti nukreiptas į fiktyvią platformą, kuri melagingai pateikiama kaip tikra.
„Dėl sustiprėjusios kibernetinio sukčiavimo prevencijos, fiktyvų platformų gyvavimo laikas yra labai sutrumpėjęs. Neretai jos yra aktyvios vieną parą ar net trumpiau, tad sukčiai jas nuolat perkelia į naujus domenus, kurie dažnai būna nieko nesakantis raidžių ir skaitmenų kratinys“, − pabrėžia A. Mochovas.
Pasak eksperto, keistas ir nieko bendro su tikruoju prekių ženklu neturintis svetainės adresas − pagrindinis signalas, kad gyventojas pateko į sukčių sukurtą platformą. Pavyzdžiui, viena iš fiktyvių „Lietuvos draudimo“ savitarnos platformą imituojančių svetainių buvo patalpinta domene www[.]wifipagers[.]com/select.
Kaip rodo pernai „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas, kas penktas šalies gyventojas (20 proc.) teigia bent kartą įkliuvęs į sukčių pinkles apsipirkdamas internetu. Tuo metu 9 proc. apsiperkančiųjų internetu patyrė ir realų finansinį nuostolį – už prekes ar paslaugas pinigus sumokėjo, tačiau jų negavo, rodo tyrimo rezultatai.
Pasak A. Mochovo, vartotojai išlieka labiausiai pažeidžiama kibernetinio saugumo grandis. Piktavaliai įvairiais būdais siekia patraukti interneto vartotojų dėmesį, naudoja psichologines manipuliacijas, siūlo milžiniškas nuolaidas, loterijas, išpardavimus ir, prisidengę žinomais prekių ženklais, kuria fiktyvias pardavimų svetaines.
Kibernetinio saugumo atmintinė
- Visada tikrinkite svetainės, kurioje norite atlikti autorizuotus paslaugų užsakymus ar mokėjimus, adresą. Jei matote tokias domeno galūnes kaip „.com“, „.net“ ar neįprastus pavadinimus („select“, „linkupp“, „wifipagers) ir papildomus simbolius, svetainė yra netikra ir fiktyvi;
- Naudokite tik oficialius „Lietuvos draudimo“ adresus: www.savasld.lt ir www.ld.lt;
- Neveskite savo asmeninių duomenų ir nespauskite nuorodų, jei turite nors menkiausių abejonių;
- Pasirinkite saugiausią prisijungimo būdą – mobiliąją programėlę, kurią galima atsisiųsti iš https://www.ld.lt/lietuvos-draudimo-programele;
- Naudokite stiprius ir unikalius slaptažodžius, aktyvuokite daugiafaktorinę autentifikaciją visose svarbiose paskyrose;
- Periodiškai atnaujinkite savo įrenginius ir programinę įrangą – tai padeda užkirsti kelią galimoms saugumo spragoms, nes sukčiai nuolat ieško naujų sukčiavimo būdų ir kanalų.
About the Author
