Kovo 13-ąją minima Tarptautinė miego diena primena apie vieną iš svarbiausių žmogaus sveikatos veiksnių, kuris šiuolaikiniame gyvenimo ritme dažnai nuvertinamas. Specialistai pabrėžia, kad miegas nėra pasyvus poilsis – jo metu organizme vyksta sudėtingi biologiniai procesai, lemiantys ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą, pažintines funkcijas bei bendrą gyvenimo kokybę.
Nors daugelis žmonių miego trūkumą linkę laikyti laikina problema, medicinos specialistai perspėja, kad ilgainiui tai gali turėti rimtų pasekmių – nuo koncentracijos sutrikimų iki širdies ir kraujagyslių ligų ar psichikos sveikatos problemų.
Miegant vyksta aktyvus organizmo darbas
Pasak „Harmonijos klinikos“ gydytojos psichiatrės psichoterapeutės Rasos Meištienės, miegas yra viena svarbiausių organizmo būsenų, būtina tiek fiziniam, tiek psichologiniam atsistatymui.
„Miegas – gyvybiškai būtina organizmo būsena, tačiau tai nėra pasyvus procesas. Jo metu vyksta daugybė biologinių, neurofiziologinių ir neurocheminių procesų, kurie svarbūs ne tik žmogaus gyvenimo kokybei, bet ir paties organizmo palaikymui. Miego metu atsistato smegenys, atkuriami pažeisti neuronai, išvalomos toksinės medžiagos, atsipalaiduoja raumenys, vyksta ląstelių regeneracija“, – teigia R. Meištienė.
Gydytoja priduria, kad miego metu smegenys ne tik ilsisi, bet ir aktyviai apdoroja dienos metu gautą informaciją.
„Miego metu vyksta atminties konsolidavimas – informacija iš trumpalaikės atminties perkeliama į ilgalaikę, sisteminami dienos įspūdžiai ir patirtys. Būtent todėl išsimiegojus dažnai lengviau priimti sprendimus ar išspręsti sudėtingas situacijas. Ne veltui sakoma, kad rytas yra protingesnis už vakarą“, – pažymi R. Meištienė.
Miego trūkumo savaitgaliai nekompensuos
Pasak gydytojos, ilgalaikis miego trūkumas gali paveikti daugelį organizmo sistemų.
„Reguliariai miegant mažiau nei šešias valandas per parą ilgainiui silpnėja imuninė sistema, didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika, sutrinka hormonų pusiausvyra. Tyrimai rodo, kad lėtinė nemiga gali būti susijusi ir su padidėjusia Alzheimerio, Parkinsono ligos ar depresijos rizika. Miego trūkumas taip pat skatina nutukimą, cukrinį diabetą bei įvairius metabolinius sutrikimus“, – komentuoja R. Meištienė.
Gydytoja pabrėžia, kad miego trūkumo negalima kompensuoti savaitgaliais.
„Dažnai manoma, kad už nemiegotas naktis galima atsigriebti ilgiau pamiegant savaitgalį, tačiau tai nėra tiesa. Procesai, kurie neįvyksta nakties metu, negali būti visiškai kompensuojami vėliau. Todėl nuolatinis miego trūkumas ilgainiui kaupiasi ir ima veikti organizmą“, – sako R. Meištienė.
Pavasaris destabilizuoja miego ritmą
Specialistė pastebi, kad klinikinėje praktikoje nemigos epizodai dažniau paūmėja pereinamaisiais sezonais.
„Pavasarį ilgėjant dienoms anksčiau pradeda švisti, o vakare ilgiau išlieka šviesu. Kadangi šviesa yra pagrindinis biologinio laikrodžio reguliatorius, šie pokyčiai gali paveikti melatonino – miego hormono – gamybą. Dėl to kai kuriems žmonėms gali pasunkėti užmigimas, atsirasti ankstyvų prabudimų ar sutrumpėti bendra miego trukmė“, – aiškina R. Meištienė.
Pasak jos, miegą gali paveikti ir kiti pavasariui būdingi veiksniai.
„Šiuo laikotarpiu didėja fizinis ir socialinis aktyvumas, keičiasi dienos rutina, gali atsirasti sezoninės alergijos. Visa tai gali fragmentuoti miegą arba apsunkinti organizmo perėjimą į poilsio režimą vakare“, – išskiria gydytoja.
Kada reikėtų kreiptis pagalbos
R. Meištienės teigimu, į specialistus verta kreiptis tuomet, kai miego sutrikimai tampa nuolatiniai ir pradeda veikti kasdienį gyvenimą.
„Nemiga laikoma tuomet, kai žmogui sunku užmigti, jis dažnai prabunda naktį arba pabunda per anksti ir nebegali užmigti. Jei šie simptomai kartojasi bent tris kartus per savaitę ir tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, o dienos metu atsiranda nuovargis, dirglumas ar koncentracijos sutrikimai, reikėtų pasitarti su specialistu“, – sako gydytoja.
Ji pabrėžia, kad visuomenėje vis dar gajūs klaidingi įsitikinimai apie miegą.
„Dažnai girdime posakius, kad miegas – tinginių reikalas arba kad išsimiegosime vėliau. Tačiau šiuolaikinė medicina aiškiai rodo, jog miegas yra būtina nervų sistemos, emocijų ir imuninės sistemos dalis. Susirūpinimas dėl lėtinės nemigos nėra silpnumo ženklas“, – pažymi R. Meištienė.
Specialistų pagalba pasiekiama lengviau
Pasak Audriaus Zinevičiaus, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo eksperto, miego sutrikimai dažnai lieka nepastebėti arba ignoruojami, kol pradeda rimtai veikti savijautą.
„Daugelis žmonių nemigą linkę laikyti laikinu nepatogumu ir bando ją spręsti savarankiškai, tačiau užsitęsę miego sutrikimai gali būti susiję su stresu, emociniais sunkumais ar kitomis sveikatos problemomis. Tokiais atvejais svarbu kuo anksčiau pasikonsultuoti su specialistais“, – sako A. Zinevičius.
Eksperto teigimu, šiandien tai padaryti tampa vis paprasčiau dėl nuotolinių gydytojų konsultacijų, kurios leidžia greičiau pasitarti su specialistais dėl savijautos pokyčių, įskaitant miego sutrikimus.
„Tokiu būdu galima operatyviai aptarti simptomus, gauti rekomendacijas ar siuntimus tolimesniems tyrimams. Sveikatos draudimas taip pat padeda greičiau pasiekti reikalingas medicinos paslaugas ir pasirūpinti savo sveikata nelaukiant ilgose eilėse“, – teigia A. Zinevičius.
Specialistai primena, kad kokybiškas miegas nėra prabanga ar prarastas laikas. Priešingai – tai viena iš svarbiausių investicijų į žmogaus sveikatą, produktyvumą ir gyvenimo kokybę.
About the Author
