Pastaraisiais metais antioksidantai vis dažniau pristatomi kaip supermaistas, galintis išspręsti visas sveikatos problemas, tačiau kartu plinta ir įvairūs mitai – kad kuo daugiau jų vartojama, tuo geriau, o papildai gali prilygti visavertei mitybai ar net ją pakeisti. Kauno diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „Kardiolitos klinikos“) Šeimos medicinos centro šeimos gydytoja Inga Velykytė-Kuprienė pabrėžia, kad nors antioksidantų nauda organizmui yra didelė, daugeliu atvejų pakanka sveikos gyvensenos ir visavertės mitybos, o papildai gali būti vartojami tik įvertinus individualų poreikį.
„Antioksidantai yra medžiagos, kurios padeda apsaugoti organizmo ląsteles nuo laisvųjų radikalų sukeliamų pažeidimų. Šios labai reaktyvios molekulės gali pakenkti ląstelių DNR, baltymams ir membranoms, taip skatindamos senėjimo procesus bei didindamos tam tikrų ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ar onkologinių susirgimų, riziką“, – pasakoja šeimos gydytoja.
Antioksidantų gausu sveikatai palankiuose maisto produktuose
Dalį svarbiausių antioksidantų organizmas geba pasigaminti pats, tačiau kitą reikšmingą dalį svarbu gauti su maistu.
Pagrindiniai antioksidantai yra vitaminas C, randamas citrusiniuose vaisiuose, braškėse ir paprikose, vitaminas E – riešutuose, sėklose bei aliejuose, taip pat vitaminas A, kurio gausu morkose, saldžiosiose bulvėse ir špinatuose. Svarbus ir mikroelementas selenas, randamas žuvyje, kiaušiniuose bei riešutuose, bei cinkas, kurio yra mėsoje, ankštinėse daržovėse ir sėklose. Ne mažiau reikšmingi yra ir augalinės kilmės junginiai – flavonoidai bei polifenoliai, kurių gausu uogose, vynuogėse, žaliojoje arbatoje ar juodajame šokolade.
„Su maistu gaunami antioksidantai veikia kompleksiškai, todėl tai yra vienas efektyviausių būdų aprūpinti organizmą šiomis medžiagomis – gaunamas ne vienas komponentas, o visas jų derinys, kuris sustiprina bendrą poveikį“, – teigia I. Velykytė-Kuprienė.
Gliutationas – vienas svarbiausių organizmo gynybos elementų
Ypatingą vietą tarp antioksidantų užima ir gliutationas – natūrali medžiaga, kurią organizmas geba pasigaminti pats. Jis sudarytas iš trijų aminorūgščių: glutamino, cisteino ir glicino, ir atlieka itin svarbias funkcijas: dalyvauja detoksikacijos procesuose, stiprina imuninę sistemą, padeda atkurti kitus antioksidantus bei saugo ląsteles nuo oksidacinio streso.
„Imuninei sistemai itin svarbus optimalus glutationo kiekis – nustatyta, kad net nedideli jo koncentracijos pokyčiai ląstelėse gali turėti reikšmingą poveikį limfocitų funkcijai ir organizmo atsparumui infekcijoms“, – sako šeimos gydytoja.
Pasak jos, glutationo kiekis organizme gali mažėti dėl lėtinių ligų, nuolatinio streso, nesubalansuotos mitybos, aplinkos taršos, alkoholio vartojimo ar natūralių senėjimo procesų. Norint palaikyti optimalų šio antioksidanto lygį, svarbu vartoti daug sieros turinčių produktų, tokių kaip brokoliai, česnakai ar svogūnai, gauti pakankamai baltymų, būti fiziškai aktyviems, pasirūpinti kokybišku miegu ir streso valdymu.
„Antioksidantai svarbūs ne tik fizinei, bet ir psichologinei sveikatai – pakankamas jų kiekis gali prisidėti prie geresnės nuotaikos, miego kokybės ir kognityvinių funkcijų. Tai siejama su tuo, kad mažėjant oksidaciniam stresui, organizme efektyviau vyksta serotonino gamyba“, – pažymi šeimos gydytoja.
Kyla rizika perdozuoti
Padidėjus antioksidantų poreikiui, pavyzdžiui, dėl lėtinių ligų, nuolatinio streso ar nepilnavertės mitybos, organizme gali susidaryti per didelis laisvųjų radikalų kiekis, sukeliantis oksidacinį stresą. Tokia būklė gali pasireikšti nuovargiu, silpnumu, prastesne dėmesio koncentracija, lėtesniu atsistatymu po fizinio krūvio, didesniu imlumu ligoms ir ilgesniu sveikimo laikotarpiu.
Tokiais atvejais šeimos gydytojas, įvertinęs simptomus, gali įtarti antioksidantų disbalansą ir prireikus paskirti papildomus tyrimus. Vienas iš jų – oksiduoto mažo tankio lipoproteino (ox-LDL) tyrimas, atliekamas iš kraujo ir padedantis įvertinti oksidacinį stresą organizme.
„Nustačius padidėjusį antioksidantų poreikį ar jų trūkumą, šeimos gydytojas gali paskirti papildus. Pavyzdžiui, gliutationo papildai gali būti naudingi patiriant lėtinį stresą, intensyviai sportuojant ar vyresniame amžiuje. Glutationas taip pat svarbus kepenų detoksikacijos procesuose, todėl papildai kartais skiriami esant padidėjusiai kepenų apkrovai. Be to, jis gali prisidėti prie imuninės sistemos stiprinimo, padėti apsaugoti ląsteles ir prisidėti prie jų ilgaamžiškumo“, – dalijasi Kauno diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ Šeimos medicinos centro šeimos gydytoja I. Velykytė-Kuprienė.
Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad antioksidantų galima ir perdozuoti. Per didelis jų kiekis gali sutrikdyti natūralią organizmo pusiausvyrą ir taip sukelti vadinamąjį redukcinį stresą. Taip pat antioksidantų papildų nevertėtų vartoti savarankiškai aktyvaus onkologinio gydymo metu, nes jie gali mažinti chemoterapijos efektyvumą, apsaugodami vėžines ląsteles. Todėl prieš pradedant papildų kursą visais atvejais naudinga pasitarti su savo šeimos gydytoju.
„Meliva“ – didžiausias privačių sveikatos priežiūros paslaugų tinklas Lietuvoje, valdantis 86 klinikas ir 5 laboratorijas 27 miestuose. Jose dirba daugiau kaip 3 600 aukštos kvalifikacijos specialistų, teikiančių visų medicinos sričių paslaugas. „Meliva“ priklauso pirmaujančiai Suomijos privačiai sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų teikėjai „Mehiläinen“, garsėjančiai pažangiomis skaitmeninėmis sveikatos priežiūros paslaugomis ir aukštais skandinaviškais kokybės standartais.
About the Author
