2026 m. kovo 11 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimo Pirmininko Juozo Oleko kalba Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime:
Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, Jūsų Ekscelencija Moldovos Prezidente,
Ekscelencijos ambasadoriai,
Brangūs signatarai,
Atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Pirmosios Vyriausybės kolegos,
Gerbiami Seimo nariai,
gerbiami svečiai, mieli Lietuvos žmonės,
šiandien, minėdami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną – vieną lemtingų mūsų valstybės istorijos datų, pirmiausia dėkojame Nepriklausomybės Akto signatarams ir juos išrinkusiems Lietuvos žmonėms. Dėkojame laisvės kovų kovotojams, tremtiniams, politiniams kalinimas, disidentams, Sąjūdžio žmonėms. Per ilgus okupacijos metus, išsaugojusiems šią laisvės idėją.
Prieš trisdešimt šešerius metus Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas paskelbė Lietuvos nepriklausomybę ir sugrąžino mūsų šalį į laisvų ir demokratinių valstybių bendriją.
Kovo 11-oji žymi istorinį momentą, kai buvo atkurtas Lietuvos valstybingumas ir kartu patvirtintas mūsų tautos apsisprendimas gyventi laisvoje ir demokratinėje valstybėje. Tą dieną Lietuva ne tik nutraukė okupacijos grandines, bet ir aiškiai pasirinko savo ateities kryptį – būti laisvos ir vieningos Europos dalimi.
Kovo 11-oji buvo svarbus signalas visai Europai, kad tautų laisvės siekis yra stipresnis už prievartą ir kad demokratija gali atgimti net ir po ilgų okupacijos metų. Lietuvos pasirinkimas tuomet buvo aiškus – kurti valstybę, grindžiamą laisve, demokratija ir pagarba žmogaus teisėms.
Tą dieną Aukščiausiosios Tarybos deputatai priėmė sprendimą, kuris pakeitė mūsų valstybės istoriją. Tai buvo drąsus ir atsakingas sprendimas, priimtas suvokiant, kad kelias į laisvę nebus lengvas. Tačiau Lietuvos žmonių valia buvo stipresnė už bet kokį spaudimą ar grasinimus.
Kovo 11-oji primena, kad laisvė gimsta iš tautos apsisprendimo, pilietinės drąsos ir bendro susitelkimo. Būtent žmonių vienybė, tikėjimas savo valstybe ir pasiryžimas ginti laisvę leido Lietuvai susigrąžinti vietą tarp nepriklausomų pasaulio valstybių.
Per daugiau nei tris dešimtmečius Lietuva nuėjo reikšmingą kelią. Sukūrėme modernią demokratinę valstybę, tapome Europos Sąjungos ir NATO nariais, o tarptautinėje bendruomenėje įsitvirtinome kaip patikima ir atsakinga partnerė. Lietuva gyvena laisvėje ir kartu prisideda prie jos stiprinimo Europoje ir pasaulyje.
Galime pagrįstai didžiuotis tuo, ką per šį laikotarpį pasiekėme. Lietuvos pažanga – tai ne tik politinių sprendimų ar ekonominių reformų rezultatas. Tai visų mūsų pastangų, iniciatyvos ir atsakomybės vaisius. Kiekvienas pilietis, kiekviena bendruomenė savo darbu prisideda prie valstybės stiprybės ir jos ateities kūrimo.
Mūsų laikmetis primena, kad laisvė ir demokratija reikalauja nuolatinės atsakomybės. Rusijos agresija prieš Ukrainą dar kartą parodė, kad jėgos politika ir imperinės ambicijos vis dar kelia grėsmę taikai Europoje.
Ukrainos žmonės gina tai, ką Lietuva gynė prieš kelis dešimtmečius – teisę būti laisviems, patiems spręsti savo valstybės ateitį ir gyventi nepriklausomoje šalyje. Lietuvos parama Ukrainai yra ne tik solidarumo išraiška – tai principinė pozicija ginant laisvę, demokratiją ir tarptautinę teisę.
Ukrainos kova primena visai Europai, kad taika ir saugumas reikalauja nuolatinės politinės valios ir bendrų demokratinių valstybių pastangų. Todėl ypač svarbi vienybė ginant tarptautinę teisę, saugumą ir vertybes, kuriomis grindžiama mūsų bendruomenė.
Šiame iškilmingame minėjime dalyvauja Moldovos Respublikos Prezidentė Maja Sandu (Maia Sandu).
Moldova, tuo metu dar pati okupuota, pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę po Kovo 11-osios Akto paskelbimo. Noriu nuoširdžiai padėkoti Moldovos tautai už šį drąsų žingsnį.
Vėliau sulaukėme ir Islandijos bei Danijos sprendimų pripažinti mūsų nepriklausomybę. Tai buvo didžiulė parama mums tarptautiniu mastu. Ačiū šioms ištikimoms partnerėms.
Su Moldovos Prezidente neseniai buvome susitikę Kišiniove, kur aptarėme Lietuvos paramą ir pagalbą Moldovai siekiant narystės Europos Sąjungoje. Moldova ryžtingai stiprina demokratiją, atsispiria išorės spaudimui ir siekia grįžti į Europos šalių šeimą, iš kurios buvo išplėšta lygiai taip pat kaip ir Lietuva.
Mes gerai suprantame šio Moldovos pasirinkimo reikšmę – Lietuvos patirtis rodo, kokią transformuojančią galią turi europinė integracija. Nuosekliai remiame Moldovos pastangas stiprinti demokratines institucijas, valstybingumą ir siekti narystės Europos Sąjungoje.
Dabartinė geopolitinė padėtis dar kartą primena, kad valstybės stiprybė prasideda nuo jos vidaus. Turime nuosekliai stiprinti valstybės pamatus – rūpintis nacionaliniu saugumu, visuomenės atsparumu ir ekonomikos tvarumu.
Ne mažiau svarbus ir demografinis valstybės tvarumas – stiprios šeimos, auganti jaunoji karta ir gyvybingi regionai sudaro mūsų valstybės ateities pagrindą. Valstybė stipri tiek, kiek stiprūs yra jos žmonės ir bendruomenės.
Todėl turime rūpintis pilietine visuomene, skatinti atsakomybę už savo valstybę ir ugdyti jaunąją kartą, kuri kuria ir kurs Lietuvos ateitį.
Mūsų visų pareiga – saugoti ir stiprinti tai, kas buvo paskelbta Kovo 11-ąją. Kurti valstybę, kurioje saugu gyventi, auginti vaikus ir planuoti ateitį. Valstybę, kuri yra stipri, demokratiška ir atskaitinga savo piliečiams.
Tegul Kovo 11-oji visiems mums primena, kad laisvė – tai nuolatinė atsakomybė. Kiekvieno iš mūsų. Kiekvieną dieną. Kiekviename mūsų darbe ir pasirinkime.
Su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena mus visus!
About the Author
