Spartus Lietuvos ekonomikos augimas virsta stipresniu verslo veržlumu, rodo naujausias SEB banko tyrimas. Vertindami smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonių planus ir prioritetus, banko analitikai pažymi, jog Lietuvoje didžiausia dalis įmonių (23 proc.) tikisi savo prekių ir paslaugų paklausos augimo, o beveik pusė (48 proc.) įmonių planuoja pristatyti naujus produktus ar paslaugas. Taip pat, lyginant su Latvija ir Estija, mūsų šalyje dvigubai daugiau įmonių, planuojančių plėtrą užsienyje.
„Sėkmingai įveikti iššūkiai ir bendras ekonomikos augimas Lietuvos verslui suteikė pasitikėjimo ir įkvėpė plėtros ambicijų. Tačiau kartu apklausa rodo, jog įmonės stengiasi išlaikyti balansą ir stabilumą – sprendimus augti priima atsargiai ir labai pamatuotai. Augimo planus verslas derina su investicijomis į naujus produktus ir paslaugas, taip siekdamas sustiprinti savo konkurencingumą“, – pastebi Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė, komentuodama naujausio SVV įmonių tyrimo rezultatus. Apklausose dalyvavo per 1,2 tūkst. smulkaus ir vidutinio verslo įmonių iš trijų Baltijos šalių.
Įvardijo ryškiausias kliūtis ir lūkesčius dėl paklausos
Pasak E. Dovbyšienės, Baltijos regione verslo nuotaikos išlieka panašios į pernai vyravusį nuosaikų optimizmą. Kartu ji pastebi, kad vietos verslininkų apklausos buvo atliktos dar iki JAV ir Izraelio smūgių Iranui.
„Nors geopolitiniai įvykiai patraukia dėmesį ir sutirština globalų neapibrėžtumą, tačiau vietos įmonių patirtis bei ilgalaikės prognozės įtvirtina verslui palankias perspektyvas – BVP auga, vartojimo, užimtumo ir kiti makroekonominiai rodikliai išlieka geri“, – priduria SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė. Kalbėdama apie geopolitikos įtaką Lietuvos SVV sektoriui, E. Dovbyšienė teigia, jog antrą praėjusių metų pusmetį sumažėjęs eksportas į JAV ir Kinijos konkurencija prislopino pramonės gamybos apimtis.
Analizuodami veiksnius, galinčius daryti reikšmingą įtaką apyvartai, Lietuvos verslininkai dažniausiai įvardijo mokesčius, perteklinę biurokratiją ir aukštas energijos kainas. Tuos pačius iššūkius vardina ir latviai bei estai.
Be to, tyrimo duomenimis, Estijos verslui dar gan didelį nerimą kelia infliacijos rodikliai.
Vertindamos savo prekių ir paslaugų paklausos pokyčius, 61–66 proc. mažų ir vidutinių įmonių Baltijos šalyse prognozuoja stabilumą. Lietuvoje įmonių dalis, prognozuojanti paklausos augimą, yra didžiausia Baltijos šalyse (23 proc.), o 17 proc. verslininkų numato paklausos mažėjimą. Palyginti, Latvijoje šis santykis priešingas – 20 proc. respondentų nurodė, kad laukia paklausos kritimas, o 14 proc. matė augimo galimybes. Apklausa Estijoje parodė pusiausvyrą – 17 proc. mato augimo galimybių, o 18 proc. mano, kad paklausa šiemet sumažės.
Siekia išlaikyti stabilumą ir aktyviai dairosi į užsienio rinkas
Atsakydami į klausimą apie šių metų prioritetus, verslininkai Baltijos šalyse akcentuoja du pagrindinius – išlaikyti stabilią veiklą ir optimizuoti sąnaudas. Šiuos prioritetus pažymėjo pusė ar daugiau verslininkų, apklaustų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Dėl trečio prioriteto nuomonės išsiskyrė. Jei Latvijoje ir Estijoje verslai siekia didinti finansinius srautus (35 proc. verslininkų Latvijoje, 43 proc. Estijoje), savo ruožtu Lietuvoje 48 proc. verslininkų šiemet užsibrėžė išleisti naujų produktų ar paslaugų.
Taip pat apklausa rodo, kad Lietuvos įmonės kur kas labiau nusiteikusios investuoti į pajėgumų plėtrą ir naujų rinkų paiešką. Šiuos planus puoselėjančiųjų dalis mūsų šalyje yra dvigubai didesnė nei Latvijos ir Estijos įmonių.
Svarstydami apie plėtrą SVV pirmiausia orientuojasi į savo šalies rinką. Lietuvoje 63 proc., Latvijoje – 73 proc., Estijoje – 75 proc. nurodė, kad pirmenybę teiktų vietinei rinkai.
Atitinkamai, Lietuvos įmonės išsiskyrė ambicijomis žengti į naujas rinkas – šią kryptį pažymėjo 23 proc. respondentų. Estijoje ir Latvijoje į užsienį žvalgėsi tik maždaug kas dešimta įmonė.
Vertindami savo galimybes užsienyje, Lietuvos verslininkai daugiausia mąsto apie kaimynines Baltijos valstybes ir Skandinavijos šalis. Pagerėjusi ekonominė padėtis Švedijoje ir kitose kaimyninėse šalyse atliepia šias ambicijas, o paslaugų eksportas, ypač IT ir finansų sektoriuose, toliau auga dviženkliais tempais. Anot SEB atstovės, tai rodo, kad Lietuvai eksporto rinkų diversifikacija pasiteisino, todėl ir toliau išsiskiriame Baltijos šalyse kaip aktyviausiai į naujas rinkas besiplečianti šalis.
Eksportuotojų akiratyje išlieka ir itin konkurencinga JAV rinka, kuri būtų įdomi penktadaliui mūsų šalyje apklaustų verslininkų.
E. Dovbyšienės teigimu, SVV tyrimas Baltijos šalyse rodo, kad po kelerius metus trukusio investicijų sulėtėjimo verslas prisitaikė prie aplinkos dinamikos ir neapibrėžtumo. „Anksčiau atidėtas investicijų poreikis pradeda realizuotis – pernai Lietuvoje investicijos augo 11,7 proc., nors apdirbamojoje gamyboje vis dar mažėjo 4 procento“, – pastebi SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė. Ji pastebi, kad verslas įvardija planus augti kurdamas ir vystydamas produktus bei paslaugas, didindamas pajėgumus ir investuodamas į plėtrą rinkose. O dėmesys skaitmenizacijos, automatizacijos ir inovacijų programoms, kaip ir tvarumo iniciatyvoms – atslūgo.
Per SEB banko iniciatyva 2026 metų sausį atliktą Baltijos verslo apžvalgos tyrimą buvo apklaustos 1217 mažos ir vidutinės įmonės Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
About the Author
