Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centre atlikta sudėtinga minimaliai invazyvi stemplės ir skrandžio rezekcija dėl onkologinės ligos. Rezekcija – tai chirurginė operacija, kurios metu pašalinama ligos pažeista stemplės ir skrandžio dalis, siekiant visiškai pašalinti naviką ir atkurti virškinamojo trakto vientisumą. Tai viena iš pažangiausių viršutinio virškinamojo trakto chirurginių operacijų, reikalaujanti didelės patirties, kruopštaus pasirengimo ir glaudaus daugiadalykės komandos darbo.
Gydymo kelias nuo pirmųjų simptomų iki sprendimo operuoti
Pacientui ilgą laiką progresavo rijimo sutrikimai – iš pradžių tapo sunku valgyti, vėliau nebegalėjo nuryti maisto, galėjo suvartoti tik šiek tiek skysčių. Siekiant pagerinti mitybą ir sudaryti sąlygas tolimesniam gydymui: kad iki operacijos galėtų valgyti, pacientui į stemplę buvo įdėtas specialus stentas, po kurio pradėtas sisteminis onkologinis gydymas – chemoterapija.
Po šio gydymo, atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimą ir nustačius teigiamą chemoterapijos poveikį bei naviko sumažėjimą, atvejis buvo aptartas daugiadalykės gydytojų komandos konsiliume. Jo metu nuspręsta taikyti chirurginį gydymą.
„Operacija buvo suplanuota taikant minimaliai invazyvų metodą: per nedidelius pjūvius pilvo sienoje ir krūtinės ląstoje kartu su naviku pašalinta dalis skrandžio ir stemplės. Tokios operacijos yra techniškai sudėtingos ir reikalauja aukšto visos komandos profesionalumo“, – sako pacientą operavęs abdominalinės chirurgijos gydytojas onkologas dr. Martynas Lukšta.
Operacijos metu dirbo daugiadalyke komanda: krūtinės chirurgas Andrius Timpa, abdominalinės chirurgijos gydytojas Povilas Miknevičius, operacinės slaugytojos Ramunė Pleikienė ir Hana Petkevič, anesteziologė-reanimatologė Ieva Slauzgalvytė bei anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytoja Emilija Jekiūnienė.
Pacientas: „Jaučiausi esantis patikimose rankose“
„Kai prasidėjo rijimo sutrikimai, iš pradžių net nesupratau, kokia rimta tai problema. Pamažu tapo sunku valgyti, vėliau nebegalėjau nuryti maisto – tik šiek tiek skysčių. Tai buvo ne tik fizinis, bet ir emociškai labai sudėtingas laikotarpis“, – prisimena pacientas.
Pacientas dabar pasakoja, kad nuo pat pirmos dienos Santaros klinikose jautė didžiulį medikų profesionalumą ir palaikymą: „Visas gydymas nebuvo lengvas, tačiau viso proceso metu jaučiau, kad esu patikimose rankose. Kai po tyrimų sužinojau, kad navikas sumažėjo ir galima operacija, atsirado reali viltis. Gydytojai labai aiškiai paaiškino operacijos eigą, galimas rizikas ir laukiančius etapus, – gydymo pradžią prisimena pacientas. – Iš pradžių galvojau, kad operacija bus su dideliais pjūviais pilve ir krūtinėje, tačiau operacija atliko per labai mažus pjūvelius, operacija praėjo sklandžiai, o atsigavimas buvo greitesnis, nei aš tikėjausi. Šiandien galiu vėl normaliai valgyti, stiprėti ir grįžti prie kasdienio gyvenimo. Esu nuoširdžiai dėkingas visai komandai – chirurgams, anesteziologams, slaugytojoms, reanimacijos skyriaus darbuotojams ir visiems specialistams, kurie prisidėjo prie mano gydymo. Jaučiau ne tik aukščiausio lygio profesionalumą – buvau gydomas moderniai, atsakingai ir su pagarba pacientui, žmogišku rūpesčiu, kantrybe bei palaikymu.“
Šiuolaikinė onkologinė chirurgija – komandinis darbas ir nuolatinis tobulėjimas
Dr. Martynas Lukšta, nuolat tobulinantis savo profesinę patirtį didžiausiuose Europos onkologijos centruose, sako, kad Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centro Viršutinio virškinamojo trakto poskyryje didelė dalis skrandžio ir stemplės onkologinių operacijų atliekamos minimaliai invazyviu būdu – pastaruoju metu apie 70 proc. viršutinio virškinamojo trakto onkologinių operacijų atliekamos laparoskopiškai, per labai mažus pjūvius: „Minimaliai invazyvus chirurginis gydymas leidžia sumažinti operacinę traumą, padeda pacientams greičiau atsigauti po operacijos ir leidžia anksčiau grįžti prie kasdienės veiklos arba tęsti tolesnį onkologinės ligos gydymą“, – sako dr. M. Lukšta.
Gydytojas pabrėžia, kad sėkmingam gydymui itin svarbus komandinis darbas. Prie paciento gydymo prisideda daugybė specialistų – slaugytojos, operacinių personalas, anesteziologai-reanimatologai, reanimacijos skyriaus darbuotojai, krūtinės chirurgai, dietologai, reabilitologai, radiologai, endoskopuotojai ir onkologai-chemoterapeutai.
Pilvo ir onkochirurgijos skyriuje nuosekliai diegiami modernūs onkologinio gydymo metodai, o sprendimai priimami glaudžiai bendradarbiaujant skirtingų sričių specialistams. Pasak dr. M. Lukštos, būtent toks požiūris leidžia pasiekti geriausių rezultatų: „Šiuolaikinė onkologinė chirurgija neįmanoma be komandinio darbo, nuolatinio tobulėjimo ir individualaus požiūrio į kiekvieną pacientą.“
About the Author
