Aplinkos ministerija dar iki 2025 m. pabaigos turėjo parengti Statybos techninį reglamentą (STR), kuris aiškiai apibrėžtų prievolę įrengti šviesolaidį naujai statomuose bei renovuojamuose pastatuose, tačiau tokio dokumento iki šiol nėra. Nesant priimtų įgyvendinamųjų teisės aktų, rinkoje trūksta aiškumo, todėl statybos ir (ar) renovacijos projektai gali būti įgyvendinami neužtikrinant tinkamo ES reikalavimų vykdymo. Tuo pačiu prarandama galimybė statyti ir efektyviai modernizuoti pastatus, atliepiančius skaitmeninės visuomenės poreikius.
RRT nuomone, STR turi būti numatyti reikalavimai įrengti šviesolaidžio infrastruktūrą visuose naujuose ir renovuojamuose pastatuose, nepriklausomai nuo paskirties. Taip pat turi būti sudaryta galimybė šviesolaidžio įrengimą įtraukti į daugiabučių namų atnaujinimo programas, numatant tokių investicijų kompensavimą, kurios, RRT duomenimis, galėtų sudaryti iki 1 proc. visos pastato renovacijos kainos.
Tačiau net ir nesant pakeisto STR, ES reikalavimas yra tiesiogiai taikomas – prievolė įrengti šviesolaidį taikoma visiems pastatams (įskaitant renovuojamus daugiabučius), kurių statybos ar renovacijos leidimų paraiškos buvo pateiktos po 2026 metų vasario 12 dienos, pažymi RRT.
„Statant ir renovuojant daugiabučius šviesolaidiniam ryšiui reikalingos infrastruktūros įrengimas turi būti ne pasirinkimas, o pareiga. Būtent statybos ir renovacijos metu tai galima padaryti efektyviausiai ir mažiausiomis sąnaudomis. To nepadarius laiku, vėliau gali tekti ardyti pastatų konstrukcijas ir patirti papildomas išlaidas, o gyventojai susidurs su papildomais nepatogumais. Iš anksto įrengta infrastruktūra leis gyventojams lengvai pasirinkti ar keisti interneto paslaugų teikėją be papildomų išlaidų“, – sako RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.
2025 metų lapkritį visoje ES įsigaliojo vadinamasis Gigabitinės infrastruktūros aktas, kuris numato pareigą užtikrinti, kad nauji ar renovuojami pastatai būtų statomi paklojant juose šviesolaidinius kabelius.
Gigabitinės infrastruktūros aktas, kuriuo siekiama paspartinti šviesolaidinių tinklų plėtrą, taip pat įpareigoja sudaryti sąlygas naudotis esama infrastruktūra (ne tik elektroninių ryšių, bet visa inžinerine infrastruktūra), skatinti bendrą statybą (pvz., siekiama, kad vykdant bet kokius inžinerinių tinklų statybos darbus, būtų sudaromos sąlygos kartu diegti labai didelės spartos (pvz., šviesolaidinius) tinklus ir pašalinti perteklinius administracinius apribojimus tinklų statybai bei sparčiau suteikti leidimus.
RRT duomenimis, 2025 metais šviesolaidinį internetą Lietuvoje turėjo 63,2 proc. patalpų, kuriose buvo registruotas bent vienas asmuo, o kaimiškose vietovėse – tik 15 proc. Palyginimui: 2024-aisiais buvo 62,2 proc. gyvenamosios paskirties patalpų, o kaimiškose vietovėse – 12,8 proc. Pagal šviesolaidinio ryšio prieinamumą ES Lietuva užima 14 vietą.
ES gigabitinio junglumo tikslas, kad iki 2030 metų visi namų ūkiai būtų gigabitinio tinklo aprėptyje.
About the Author
