Pasaulinė Omega-3 diena: visuomenės sveikatos prioritetas

Pasaulinė Omega-3 diena: visuomenės sveikatos prioritetas

Pasaulinė Omega-3 diena kasmet minima siekiant atkreipti dėmesį į polinesočiųjų riebalų rūgščių – eikozapentaeno (EPR) ir dokozaheksaeno (DHR) – svarbą žmogaus organizmui. Šios medžiagos yra esminės širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos bei regos funkcijoms, tačiau organizmas jų pats nepasigamina pakankamais kiekiais.

„Omega-3 riebalų rūgštys yra viena labiausiai ištirtų mitybinių medžiagų pasaulyje, turinti reikšmingą poveikį širdies ir bendram sveikatingumui“, – yra pabrėžęs kardiologas ir prevencinės medicinos tyrėjas Dr. Dariush Mozaffarian, kurio darbai plačiai cituojami tarptautinėje mokslinėje literatūroje.

Remiantis mokslinių duomenų bazių („PubMed“, „Scopus“) apžvalgomis, nuo 2020 metų pasaulyje publikuota daugiau nei 4 000 klinikinių ir epidemiologinių tyrimų, analizuojančių omega-3 riebalų rūgščių poveikį sveikatai. Vertinama, kad šiuose tyrimuose bendrai dalyvavo daugiau nei 1,2 mln. įvairaus amžiaus žmonių. Didelė dalis publikacijų – sisteminės apžvalgos ir metaanalizės, apibendrinančios šimtų tūkstančių dalyvių duomenis.

Bendros išvados rodo, kad pakankamas EPR ir DHR kiekis siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, palankesniais lipidų rodikliais, geresne pažintine funkcija bei mažesniu sisteminiu uždegimu.

Vaikai ir paaugliai: smegenų raida, emocinė būklė ir mitybos iššūkiai

Vaikų ir paauglių grupėje omega-3 riebalų rūgštys pirmiausia siejamos su smegenų vystymusi, rega ir emocine sveikata. DHR yra svarbi neuronų membranų struktūrinė dalis, o pakankamas jos kiekis susijęs su geresniais dėmesio ir mokymosi rezultatais.

„DHR yra kritiškai svarbi besivystančioms smegenims – tai struktūrinė medžiaga, nuo kurios priklauso neuronų membranų lankstumas ir efektyvus signalų perdavimas“, – yra pažymėjęs vaikų neurologas ir mitybos tyrėjas Dr. Michael Crawford, daugelį dešimtmečių tyrinėjantis omega-3 vaidmenį ankstyvojoje raidoje.

Nuo 2020 metų publikuoti tyrimai, apėmę dešimtis tūkstančių vaikų, rodo, kad pakankamas omega-3 vartojimas gali būti siejamas su geresniais kognityviniais rodikliais ir mažesniais elgesio sunkumais. Kai kuriuose tyrimuose taip pat stebėtas teigiamas poveikis regos funkcijai ir uždegiminių procesų mažinimui.

Baltijos šalyse 2025 m. atliktas „FJØRD STRONG OMEGA-3 ir Norstat“ tyrimas atskleidė, kad reikšminga dalis vaikų žuvį vartoja rečiau nei rekomenduojama. Tyrimo duomenimis, reguliariai žuvį valgo mažiau nei pusė apklaustų šeimų.

Šie duomenys atskleidžia potencialų omega-3 suvartojimo trūkumą vaikų ir paauglių populiacijoje.

Darbingo amžiaus suaugusieji: širdies sveikata, uždegimo kontrolė ir emocinė pusiausvyra

Darbingo amžiaus asmenų grupėje omega-3 riebalų rūgštys dažniausiai vertinamos kardiovaskulinės rizikos kontekste. Pastarųjų metų klinikiniai tyrimai ir metaanalizės patvirtina, kad stiprios koncentracijos EPR ir DHR vartojimas siejamas su:

• trigliceridų koncentracijos sumažėjimu,
• širdies ritmo stabilizavimu,
• mažesne koronarinės širdies ligos rizika tam tikrose populiacijose.

„Ilgųjų grandinių omega-3 riebalų rūgštys turi aiškų biologinį poveikį trigliceridų mažinimui ir širdies elektrinio stabilumo palaikymui, todėl jos išlieka svarbiu širdies ir kraujagyslių rizikos valdymo elementu“, – yra pažymėjęs kardiologas ir omega-3 tyrimų pradininkas Dr. William S. Harris, kurio darbai plačiai cituojami tarptautinėse kardiologijos gairėse.

Taip pat stebimas poveikis sisteminiam uždegimui – sumažėję C reaktyviojo baltymo ir kitų uždegiminių žymenų rodikliai. Kai kuriuose tyrimuose nurodomas galimas teigiamas poveikis emocinei sveikatai, ypač esant padidėjusiam stresui ar depresijos simptomams.

Sportininkai ir intensyviai fiziškai aktyvūs asmenys: atsistatymas, uždegimo mažinimas ir širdies funkcija

Intensyviai sportuojančių asmenų organizmas patiria padidintą oksidacinį stresą, mikrotraumas raumenyse bei laikiną uždegiminį atsaką po didelio fizinio krūvio. Pastarųjų metų moksliniai tyrimai rodo, kad pakankamas EPR ir DHR kiekis gali turėti reikšmingą poveikį atsistatymo procesams ir širdies bei kraujagyslių sistemos adaptacijai prie krūvio.

„Ilgųjų grandinių polinesočiosios riebalų rūgštys dalyvauja ląstelių membranų struktūroje ir reguliaciniuose mechanizmuose, kurie ypač svarbūs organizmui susiduriant su padidintu fiziologiniu krūviu“, – teigia Dr. Bruce Watkins, tarptautiniu mastu pripažintas mitybos biochemijos tyrėjas, analizavęs lipidų vaidmenį raumenų ir metaboliniuose procesuose.

Tarptautinėse sporto medicinos publikacijose nurodoma, kad stiprios koncentracijos omega-3 riebalų rūgštys gali būti siejamos su:

• mažesniu uždegiminių citokinų aktyvumu po intensyvių treniruočių,
• greitesniu raumenų funkcijos atsistatymu,
• palankesniu širdies ritmo variabilumu,
• sumažėjusiu fizinio krūvio sukeltu raumenų skausmu.

Lietuvoje neseniai atliktas klinikinis tyrimas su profesionaliais ir pusiau profesionaliais sportininkais parodė, kad 12 savaičių omega-3 papildymas buvo susijęs su statistiškai reikšmingu C reaktyviojo baltymo sumažėjimu, geresniais atsistatymo rodikliais bei palankiais autonominės nervų sistemos balansą atspindinčiais širdies ritmo variabilumo pokyčiais. Tyrime dalyvavo kelios dešimtys skirtingų sporto šakų atstovų.

Šie rezultatai papildo tarptautinių tyrimų duomenis, rodančius, kad omega-3 riebalų rūgštys gali būti svarbi mitybos strategijos dalis asmenims, patiriantiems didelį fizinį krūvį, siekiant palaikyti optimalų organizmo atsistatymą ir ilgalaikę širdies bei kraujagyslių sistemos sveikatą.

Vyresni nei 60 metų asmenys: pažintinės funkcijos ir širdies bei kraujagyslių apsauga

Vyresnio amžiaus populiacijoje omega-3 poveikis dažniausiai siejamas su pažintinių funkcijų palaikymu ir širdies bei kraujagyslių sistemos apsauga. Didelės apimties kohortiniai tyrimai rodo, kad didesnis žuvies ir omega-3 vartojimas susijęs su lėtesniu pažintinių funkcijų silpnėjimu.

„Su amžiumi smegenų ir širdies ląstelių membranų sudėtis keičiasi, todėl pakankamas EPA ir DHA kiekis tampa ypač svarbus – tai gali padėti išlaikyti aiškesnę atmintį, geresnę koncentraciją ir stabilesnę širdies veiklą vyresniame amžiuje“, – teigia Dr. Walter C. Willett, vienas plačiausiai cituojamų pasaulio mitybos epidemiologų iš Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos.

Metaanalizės, apėmusios šimtus tūkstančių dalyvių, rodo, kad stiprios koncentracijos EPR ir DHR gali būti susijusios su mažesne staigios širdinės mirties rizika ir geresniais lipidų profilio rodikliais. Taip pat stebimas teigiamas poveikis kraujagyslių elastingumui bei uždegiminių procesų mažinimui.

Atsižvelgiant į tai, kad vyresnio amžiaus asmenims būdingas padidėjęs kardiovaskulinių ligų paplitimas, pakankamas omega-3 kiekis laikomas viena iš svarbių mitybos strategijų bendram sveikatos palaikymui.

Omega-3 suvartojimo situacija Europoje ir Baltijos regione

Europos mitybos tyrimai rodo, kad vidutinis EPR ir DHR suvartojimas daugelyje šalių nesiekia rekomenduojamo 250–500 mg per parą lygio. Šiaurės ir Baltijos regiono duomenys leidžia manyti, kad reikšminga dalis gyventojų žuvį vartoja rečiau nei rekomenduojama.

2024 m. Lietuvoje atliktas „FJØRD STRONG OMEGA-3 ir Spinter“ tyrimas atskleidė, kad reguliariai – bent du kartus per savaitę – žuvį ar jos produktus vartoja vos apie 7 proc. apklaustųjų. Didžioji dalis respondentų nurodė žuvį valgantys tik kelis kartus per mėnesį arba dar rečiau. Šie duomenys išryškina reikšmingą atotrūkį tarp mitybos rekomendacijų ir realių vartojimo įpročių.

Atsižvelgiant į mitybos struktūrą ir vartojimo dažnį, galima daryti prielaidą, kad dalis Baltijos regiono gyventojų negauna pakankamo ilgųjų grandinių omega-3 riebalų rūgščių kiekio vien tik su įprastu maistu, o tai gali turėti įtakos ilgalaikei širdies, smegenų ir bendros metabolinės sveikatos būklei.

Apibendrinimas

Nuo 2020 metų publikuoti tūkstančiai mokslinių tyrimų, apėmusių daugiau nei milijoną dalyvių, nuosekliai patvirtina omega-3 riebalų rūgščių svarbą įvairiais gyvenimo etapais. Vaikystėje jos siejamos su smegenų ir regos raida, suaugus – su širdies ir metaboline sveikata bei emocine pusiausvyra, o vyresniame amžiuje – su pažintinių funkcijų išsaugojimu ir kardiovaskuline apsauga.

Pasaulinė Omega-3 diena primena apie mokslo įrodymais pagrįstą šių riebalų rūgščių reikšmę visuomenės sveikatai bei nuoseklaus, subalansuoto jų vartojimo svarbą skirtingoms amžiaus grupėms.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Bendrosios omega-3 reikšmės ir rekomendacijos

1. European Food Safety Authority (EFSA). (2010). Scientific opinion on dietary reference values for fats, including saturated fatty acids, polyunsaturated fatty acids, monounsaturated fatty acids, trans fatty acids, and cholesterol. EFSA Journal, 8(3), 1461.https://doi.org/10.2903/j.efsa.2010.1461
2. EFSA Panel on Dietetic Products, Nutrition and Allergies (NDA). (2010a). Scientific opinion on the substantiation of health claims related to EPA and DHA and maintenance of normal cardiac function. EFSA Journal, 8(10), 1796.https://doi.org/10.2903/j.efsa.2010.1796
3. EFSA Panel on Dietetic Products, Nutrition and Allergies (NDA). (2010b). Scientific opinion on the substantiation of health claims related to DHA and maintenance of normal brain function and normal vision. EFSA Journal, 8(10), 1734.https://doi.org/10.2903/j.efsa.2010.1734
4. European Commission. (n.d.). EU register of nutrition and health claims: DHA/EPA authorised health claims.https://ec.europa.eu/food/food-feed-portal/screen/health-claims
5. National Institutes of Health, Office of Dietary Supplements. (n.d.). Omega-3 fatty acids: Health professional fact sheet.https://ods.od.nih.gov/factsheets/Omega3FattyAcids-HealthProfessional/
6. Harvard T.H. Chan School of Public Health. (n.d.). Omega-3 fatty acids. The Nutrition Source.https://nutritionsource.hsph.harvard.edu/omega-3-fats/
7. Panchal, S. K., & Brown, L. (2021). Addressing the insufficient availability of EPA and DHA to meet current and future nutritional demands. Nutrients, 13(6), 1867.https://doi.org/10.3390/nu13061867
8. Givens, D. I., & Gibbs, R. A. (2008). Current intakes of EPA and DHA in European populations and the potential of animal-derived foods to increase them. Proceedings of the Nutrition Society, 67(3), 273–280.https://doi.org/10.1017/S0029665108007167

2. Širdies ir kraujagyslių sistema

1. Mozaffarian, D., & Wu, J. H. Y. (2011). Omega-3 fatty acids and cardiovascular disease. Journal of the American College of Cardiology, 58(20), 2047–2067.https://doi.org/10.1016/j.jacc.2011.06.063
2. Harris, W. S., et al. (2008). Omega-3 fatty acids and coronary heart disease risk: Clinical and mechanistic perspectives. Atherosclerosis, 197(1), 12–24.https://doi.org/10.1016/j.atherosclerosis.2007.11.008
3. Skulas-Ray, A. C., et al. (2019). Omega-3 fatty acids for the management of hypertriglyceridemia: A science advisory from the American Heart Association. Circulation, 140(12), e673–e691.https://doi.org/10.1161/CIR.0000000000000709
4. Marcus, G. M., et al. (2024). Omega-3 fatty acids and arrhythmias. Circulation.https://doi.org/10.1161/CIRCULATIONAHA.123.065769
5. Kim, J. Y., et al. (2024). Omega-3 fatty acids as potential predictors of sudden cardiac death: A systematic review and meta-analysis.https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC11722046/
6. Xin, W., et al. (2013). Short-term fish oil supplementation may influence heart rate variability. American Journal of Clinical Nutrition.https://doi.org/10.3945/ajcn.112.048819
7. Christensen, J. H. (2011). Omega-3 polyunsaturated fatty acids and heart rate variability. Frontiers in Physiology, 2, 84.https://doi.org/10.3389/fphys.2011.00084

3. Uždegimas

1. Kavyani, Z., et al. (2022). The efficacy of omega-3 supplementation on inflammatory markers: Umbrella meta-analysis. Clinical Nutrition, 41(6), 1403–1412.https://doi.org/10.1016/j.clnu.2022.04.021

4. Emocinė sveikata

1. Liao, Y., et al. (2019). Efficacy of omega-3 PUFAs in depression: A meta-analysis. Translational Psychiatry, 9, 190.https://doi.org/10.1038/s41398-019-0515-5
2. Berger, G., et al. (2026). Omega-3 fatty acids in pediatric major depressive disorder: Randomized clinical trial. JAMA Network Open.https://jamanetwork.com/journals/jamanetworkopen

5. Vaikai ir paaugliai

1. DiNicolantonio, J. J., & O’Keefe, J. H. (2020). The importance of marine omega-3s for brain development and mental health. Nutrients, 12(8), 2333.https://doi.org/10.3390/nu12082333
2. Crawford, M. A. (2012). The irreplaceable role of DHA in neural development.https://www.ars.usda.gov/ARSUserFiles/4986/set4/Final%20DHA%202012.pdf

6. Sportininkai

1. Thielecke, F., & Blannin, A. (2020). Omega-3 fatty acids for sport performance. Nutrients, 12(12), 3712.https://doi.org/10.3390/nu12123712
2. Fernández-Lázaro, D., et al. (2024). Omega-3 supplementation and post-exercise inflammation. Nutrients, 16, 11243702.https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC11243702/
3. Nasir, Y., et al. (2024). Omega-3 supplementation and inflammatory markers following exercise-induced muscle damage.https://www.sciencedirect.com/
4. Tomczyk, M., et al. (2022). Effects of 12 weeks of omega-3 supplementation in endurance athletes. Nutrients, 14(24), 5298.https://doi.org/10.3390/nu14245298
5. Baranauskas, M. (2022). Omega-3 riebalų rūgščių vartojimo sąsajos su Lietuvos didelio meistriškumo sportininkų lieknąja kūno mase. Sporto mokslas, 2022(1), 57–65.https://doi.org/10.15823/sm.2022.101.8

7. Vyresni nei 60 m.

1. Wei, B. Z., et al. (2023). Omega-3 fatty acids with dementia and cognitive decline. Frontiers in Aging Neuroscience, 15, 10447496.https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC10447496/
2. Tsiknia, A. A., et al. (2022). Midlife omega-3 intake predicts later-life white matter integrity. Neurology, 98(7), e689–e698.https://doi.org/10.1212/WNL.0000000000013148

About the Author

asd

Administrator

View All Posts