Nerimas ne visada prasideda nuo konkrečios minties ar „blogos nuotaikos“. Dažniau jis pirmiausia pasimato kūne: įtampa kakle, širdies plakimas, spaudimas krūtinėje, „mazgas“ pilve ar prastas miegas, po kurio ryte vis tiek jaučiamasi pavargus.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Irena Viktorija Aukštikalnienė sako, kad žmonės šiuos simptomus neretai nurašo sezonui ar pervargimui, tačiau pasikartojantys kūno signalai gali būti ženklas, kad nervų sistema jau dirba nuolatinės įtampos režimu.
„Nerimas dažniausiai ir pasireiškia kūno siunčiamais signalais, tik vėliau juos sujungiame su vidine emocine įtampa“, – sako I. V. Aukštikalnienė.
Kaip nurimti?
Kaip teigia psichologas Mykolas Kriščiūnas, nerimas dažnai būna miglotas, todėl šią akimirką labiausiai padeda grįžti į kūną ir pojūčius.
„Paprastas 5–4–3–2–1 metodas arba kvėpavimas, kai iškvėpimas ilgesnis už įkvėpimą, ramina nervų sistemą, ir įtampa pradeda slūgti“, – pataria jis.
Psichologas taip pat atkreipia dėmesį, kad nereikėtų kelti tikslo „išjungti“ nerimo – svarbiau jį suprasti ir išmokti su juo gyventi.
„Tam padeda baziniai dalykai – miegas, mityba, judėjimas, poilsis, taip pat informacijos srauto ribojimas ir pagalbos ieškojimas ne tik tada, kai jau labai sunku, o tada, kai norisi aiškumo ir įrankių susidoroti su kasdieniais iššūkiais“, – aiškina psichologas.
Jis priduria, kad svarbu žinoti, kaip reaguoti ir tuomet, kai nerimą patiria artimas žmogus. Tokiais atvejais verta paklausti, kaip žmogus jaučiasi, ir tai padaryti ne vieną kartą, parodant nuoširdų rūpestį.
„Svarbiausia leisti kalbėti, nepertraukti ir nekritikuoti, o jausmus patvirtinti paprastomis frazėmis, pavyzdžiui, kad tai, ką jis jaučia, gali būti sunku ir yra suprantama. Taip pat verta pasiteirauti, kuo konkrečiai galite padėti – pabūti šalia, kartu išeiti pasivaikščioti ar padėti rasti sprendimą, o jei sunkumai stiprūs, paskatinti kreiptis į specialistus“, – sako M. Kriščiūnas.
Kūno ženklai, kuriuos verta pastebėti
Šiemet „Gintarinės vaistinės“ socialinė iniciatyva „Tylus rūpestis“ kviečia pastebėti ir atpažinti kūno siunčiamus nerimo signalus. Šie dažnai pasireiškia fiziniais simptomais, tokiais kaip įtemptas kaklas ir pečiai, galvos skausmai, dantų griežimas ar „suspaustas“ žandikaulis.
Kiti signalai susiję su širdies ir kvėpavimo pokyčiais, kai be aiškios priežasties širdis pradeda plakti greičiau, atsiranda dusulys, paviršinis kvėpavimas ar keistas spaudimas krūtinėje.
„Pirmasis ženklas, kad nerimas jau veikia ir fizinę sveikatą, dažniausiai yra nuolatinė raumenų įtampa. Nerimas neretai paveikia ir virškinimo sistemą, kai atsiranda pykinimas be aiškios priežasties, pilvo pūtimas ar „mazgo“ jausmas pilve. Taip pat dažnas signalas yra miego sutrikimai, kai sunku užmigti, nes sukasi mintys, dažnai prabundama naktį, o miegas būna paviršinis, todėl ryte atsibundama lyg nemiegojus“, – aiškina vaistininkė.
Kaip teigia I. V. Aukštikalnienė, svarbiausia yra ne vienas simptomas, o pasikartojantis dėsningumas. Ji pataria sąmoningai „nuskenuoti“ savijautą ir atsakyti sau į kelis klausimus: ar šie pojūčiai atsiranda tik stresinėse situacijose, ar juntami ir ramybės metu, kiek laiko tai tęsiasi, ar sunku atsipalaiduoti, ar žandikaulis įtemptas be aiškios priežasties.
Ką renkasi žmonės?
Pasak vaistininkės, ji kasdien sulaukia žmonių, ieškančių priemonių miegui, nerimui, stresui ar įtampai palengvinti. Vieniems tai būna vienkartinis poreikis, pavyzdžiui, prieš pokalbį darbe, po artimojo netekties ar kitos stresą sukėlusios situacijos. Kiti jau būna išbandę kelis variantus ir teiraujasi, kas dar galėtų padėti.
„Dažniausiai pirmasis pasirinkimas būna maisto papildai, augaliniai preparatai ar žolelių arbatos, kurios pasižymi lengvu raminamuoju ir nervų sistemą balansuojančiu poveikiu. Iš žolelių populiarūs valerijonas, ramunėlės, levandos, melisa, pasiflora, gudobelė, migdomoji vitanija (ašvaganda), nedidelėmis dozėmis radiola“, – vardija I. V. Aukštikalnienė.
Kalbėdama apie papildus, ji išskiria magnio bisglicinatą, omega-3 riebalų rūgštis, B grupės vitaminus, ypač B6 ir B12, bei L-teaniną, kuris pasižymi raminamuoju poveikiu, bet nemigdo, todėl tinka ir dienos metu.
Ko vengti?
Vaistininkė pataria atsargiau vartoti stimuliuojančius maisto papildus, pavyzdžiui, turinčius kofeino, guaranos, ženšenio, didesnėmis dozėmis radiolos, taip pat jodą ar žaliosios arbatos ekstraktą – jie gali didinti nervingumą, įtampą, širdies plakimą ir sunkinti nemigą.
„Augalinių raminamųjų nereikėtų derinti su stimuliuojančiais papildais, nes tuomet raminamojo poveikio galima ir nesulaukti. Nereikėtų vartoti jų kartu su receptiniais raminamaisiais ar alkoholiu, nes gali sustiprėti slopinantis poveikis, atsirasti mieguistumas, galvos svaigimas, sumažėti kraujospūdis ir padaugėti šalutinių reakcijų“, – perspėja vaistininkė
Natūralu nereiškia neribotai
Nors augalinės priemonės daugeliui atrodo „švelnesnės“, vaistininkė pabrėžia, kad natūralus preparatas nėra skirtas vartoti be ribų. Dalis priemonių veikia ne iš karto, o tik po kelių savaičių, todėl jos labiau tinka lengvam ar situaciniam stresui, tačiau nėra greitas sprendimas panikos sutrikimui ar sunkiam nerimui.
„Atsargiai reikėtų vartoti jonažolės preparatus, nes jonažolė sąveikauja su daugeliu vaistinių preparatų, įskaitant kraujospūdį mažinančius, raminamuosius ir hormoninius vaistus. Ilgesnį laiką vartojant valerijoną, radiolą ar migdomąją vitaniją gali vystytis pripratimas ir poveikis pradeda silpti, todėl verta daryti pertraukas“, – pažymi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
About the Author
