Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko korupcijos rizikos analizę (KRA) vairavimo mokyklose vykdomo vairuotojų formaliojo profesinio mokymo ir kvalifikacijos suteikimo priežiūros procesuose. Nustatyta, kad dėl šioje srityje egzistuojančio teisinio reglamentavimo ir taikomos praktikos trūkumų, kyla fiktyvaus mokymo ir kompetencijų vertinimo rizikos. Tai gali sudaryti sąlygas piktnaudžiavimui, neteisėtiems susitarimams, pakenkti vairuotojų profesinei kvalifikacijai bei viešajam interesui.
Vairuotojų formalusis profesinis mokymas motorinių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti – tai profesinio mokymo procesas, kuriuo siekiama parengti kvalifikuotus vairuotojus, gebančius saugiai ir profesionaliai vežti krovinius ar keleivius transporto priemonėmis. Praktikoje mokymą dažniausiai vykdo vairavimo mokyklos pagal formaliojo profesinio mokymo programas, o nuo įgytų žinių ir įgūdžių priklauso ne tik vežimo paslaugų kokybė, bet ir kitų eismo dalyvių saugumas.
Kompetencijų vertinimai (egzaminai) galimai organizuojami nepakankamai skaidriai
STT korupcijos prevencijos specialistai analizės metu nustatė, jog teorinės ir praktinės dalies kompetencijų vertinimai (egzaminai) galimai organizuojami nepakankamai skaidriai, o egzistuojančios kontrolės priemonės – nepakankamai efektyvios. Nustatyti atvejai, kuomet vykdant teorinės dalies egzamino tikrinimą, mokymo įstaigos patalpos buvo užrakintos, o įstaigos nurodytais telefono numeriais susisiekti nepavyko. Atsakingiems specialistams nebuvo suteikta galimybė stebėti kompetencijų vertinimo vykdymo, nors pagal jų turimus duomenis, vertinime tariamai dalyvavo 31 asmuo.
Analizėje pažymima, jog vairuotojų profesinį mokymą (dar kitaip vadinamąjį 95 kodą) organizuoja pačios vairavimo mokyklos – jos ir moko, ir pačios įvertina, ar žmogus išlaikė egzaminą. Praktiniai vertinimai nėra filmuojami ar kitaip fiksuojami, todėl nėra jokių įrodymų, kaip jie iš tikrųjų yra organizuojami. Be to, patikrinimus atliekančios institucijos nustato daug pasikartojančių pažeidimų, o teorinės dalies egzaminą (testą) išlaiko beveik 100 proc. mokinių. Tai kelia rimtų abejonių, ar mokymai iš tiesų vyksta realiai, ar kai kuriais atvejais diplomai gali būti išduodami formaliai – faktiškai už pinigus, be realaus asmens dalyvavimo mokyme.
Ydingas profesinio mokymo licencijavimo procesas
Taip pat, nustatyta, jog profesinio mokymo licencijavimo procesas yra ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi ne visais atvejais gali užtikrinti realią profesinio mokymo teikėjo (vairavimo mokyklos) atitiktį licencijavimo reikalavimams. Teisinis reglamentavimas leidžia suteikti licenciją ir nepatikrinus realiai turimų mokymo išteklių vietoje. Pavyzdžiui, nustatyta atvejų, kuomet vairavimo mokykla neturi visų mokymui reikalingų išteklių, kadangi mokymo priemonių apžiūros metu nustatyta, kad vienos sunkiasvorės transporto priemonės kėbule yra sukrautos naujos ir naudotos padangos, indai su skysčiu, plastikiniai maišai, ant kėbulo sienos kabo tik vienas tvirtinimo diržas. Lieka neaišku ar transporto priemonė yra techniškai tvarkinga ir ar gali būti naudojama mokymo procese, todėl buvo konstatuota, jog mokomosios mašinos kėbulas buvo naudojamas sandėliavimo tikslais.
Taip pat nustatyta, jog kontrolės procesas yra fragmentuotas, stokoja koordinavimo, aiškių atrankos kriterijų ir reikiamų žmogiškųjų išteklių – visam asmens įgytų kompetencijų vertinimo koordinavimo procesui įgyvendinti Lietuvos mastu yra numatyti tik 2 etatai, kurie be kitų asmens įgytų kompetencijų vertinimo koordinavimo funkcijų atlieka ir priežiūros funkciją.
Nėra aiškių kriterijų dėl patikrinimų
Profesinio mokymo teikėjų (vairavimo mokyklų), vykdančių vairuotojų profesinį mokymą, patikrinimai nėra aiškiai ir tiksliai reglamentuoti – nėra aiškių, visiems vienodai taikomų kriterijų, kada ir ką tikrinti. Dėl to atsiranda rizika, kad vieni bus tikrinami dažniau, kiti – rečiau, o sprendimams gali būti daromas neteisėtas poveikis. Be to, net ir nustačius pažeidimus, realios atsakomybės praktikoje beveik nėra pritaikoma. Įstatymai numato labai ribotas ir sunkiai pritaikomas sankcijas, todėl mokymo įstaigos praktiškai nejaučia pasekmių. Pavyzdžiui, buvo nustatyta, kad dvi mokymo įstaigos neteisėtai išdavė 16 diplomų žmonėms, kurie iš tiesų nelankė mokymų ir kurių gebėjimai net nebuvo patikrinti. Tačiau šios įstaigos galiausiai už tai nebuvo nubaustos ir toliau vykdo veiklą. Tai praktikoje gali formuoti „nebaudžiamumo jausmą“ tarp mokymo teikėjų.
Atsižvelgiant į nustatytas galimas korupcijos rizikas, STT pateikė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centrui bei Nacionalinei švietimo agentūrai antikorupcinio pobūdžio pasiūlymus dėl vairuotojų formaliojo profesinio mokymo ir kvalifikacijos suteikimo priežiūros proceso tobulinimo, pertvarkant kompetencijų vertinimo organizavimą ir stiprinant priežiūros bei kontrolės mechanizmus.
Šios institucijos per 3 mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus.
Ši korupcijos rizikos analizė pradėta, pastebėjus sisteminius trūkumus reglamentavime, STT atliekant ikiteisminį tyrimą dėl vairavimo mokyklų teikiamų galimai fiktyvių mokymų. Baigus šį tyrimą ir bylą perdavus į teismą, visuomenė bus informuota apie šio ikiteisminio tyrimo rezultatus.
Susipažinti su visa korupcijos rizikos analize bei pateiktais pasiūlymais galite čia.
About the Author
