Lietuvoje auga dėmesys laukinių gyvūnų gerovei: per praėjusius metus vienintelis šalyje Laukinių gyvūnų globos centras sulaukė gerokai – net ketvirtadaliu – daugiau pranešimų dėl pagalbos.
Iš viso per 2025 metus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos Laukinių gyvūnų globos centras (LGGC) sulaukė 8 tūkst. 281 pranešimo apie laukinius gyvūnus, kuriems galbūt reikalinga pagalba. Tai – 25 proc. daugiau nei 2024 m.
Pagalbos prireikė 2 tūkst. 318 vietinių rūšių gyvūnų – 17 proc. daugiau nei 2024 m. Iš jų 1 tūkst. 728 (75 proc.) buvo paukščiai, 574 – žinduoliai, 14 – ropliai ir 1 varliagyvis. Dalis gyvūnų – įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Į laisvę po gydymo ir reabilitacijos paleista 611 gyvūnų. Taip pat suteikta laikinoji globa 251 iš netinkamų laikymo sąlygų paimtam ar konfiskuotam gyvūnui.
LSMU LGGC– vienintelis centras Lietuvoje, 24/7 režimu teikiantis veterinarinę pagalbą ir globą sužeistiems ar iš netinkamų sąlygų paimtiems laukiniams gyvūnams. Centras veikia jau daugiau nei dvejus metus ir tapo svarbia nacionalinės gyvūnų gerovės sistemos dalimi.
Didžiausias pranešimų skaičius fiksuotas šiltuoju metų sezonu – gegužės–rugpjūčio mėnesiais per parą sulaukta 40–70 pranešimų.
„Nuo pat veiklos pradžios matome, kad pagalbos laukinei gyvūnijai poreikisgerokai didesnis nei prognozuota įgyvendinant projektą. Susidūrėme su net septynis kartus didesniu pranešimų skaičiumi nei tikėjomės, ir dvigubai didesniu gyvūnų, kuriems reikia pagalbos, skaičiumi“, – pastebėjo LSMU Laukinių gyvūnų globos centro vadovė Justina Morkūnaitė.
Sužalojimų priežastis – žmogaus veikla
Dažniausiai į LGGC patenka gyvūnai, sužeisti dėl žmogaus veiklos: susidūrę su transporto priemonėmis, atsitrenkę į stiklines vitrinas, įsipainioję į atliekas ar žvejybos įrangą, įkritę į neuždengtus šulinius ar vandens rezervuarus. Dažni atvejai – kamino viduje įstrigusios naminės pelėdos (Strix aluco).
Veterinariniai tyrimai rodo, kad dažniausios diagnozės – kaulų lūžiai, žaizdos, dehidratacija, išsekimas, svetimkūniai virškinimo trakte.
Susiduriama ir su tyčiniais sužalojimais: praėjusiais metais 14 gyvūnų buvo sužaloti šaunamaisiais ar pneumatiniais ginklais. Dažniausiai nukenčia varninių šeimos paukščiai ir baltieji gandrai (Ciconia ciconia).
„Pernai balandį į centrą pateko kovas (Corvus frugilegus), kurio kūne rentgeno tyrimo metu aptikome du pneumatinio ginklo šovinius. Jie buvo įstrigę ties šonkauliais, šauta iš dviejų skirtingų pusių. Šovinius pašalinome chirurginiu būdu, tačiau paukštis neišgyveno. Tikėtina, kad be mechaninių pažeidimų, prisidėjo ir švino toksikozė“, – pasakojo LGGC veterinarijos gydytojas Rokas Matevičius.
Nuo grįžimo į laisvę iki laikinosios globos
LSMU Laukinių gyvūnų globos centro tikslas – po gydymo ir reabilitacijos grąžinti gyvūną į natūralią buveinę. 2025 m. į laisvę paleista 611 gyvūnų, tarp jų – balinis vėžlys (Emys orbicularis), žvirblinė pelėda (Glaucidium passerinum), jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla), tulžys (Alcedo atthis), vėlyvieji šikšniai (Eptesicus serotinus), vištvanagiai (Accipiter gentilis).
Bendradarbiaudamas su Aplinkos apsaugos departamentu, LGGC teikia laikinąją globą iš netinkamų laikymo sąlygų paimtiems arba konfiskuotiems gyvūnams. Per praėjusius metus tokios globos prireikė 251 gyvūnui: 174 paukščiams, 68 žinduoliams ir 9 ropliams.
Tarp globotinių – paprastosios kalitos (Myiopsitta monachus), urvinės papūgos (Cyanoliseus patagonus), mėlynkaktės amazonės (Amazona aestiva), didysis apuokas (Bubo bubo), smailiauodegės antys (Anas acuta), taip pat amūriniai tigrai (Panthera tigris altaica), karališkieji pitonai (Python regius), krokodilinis kaimanas (Caiman crocodilus).
Konfiskuoti gyvūnai Centre globojami laikinai. Vėliau jiems ieškoma nuolatinių laikytojų Lietuvoje ir užsienyje.
Švietimas – svarbi veiklos dalis
Stebėdama didėjantį pranešimų dėl pagalbos gyvūnams skaičių, LGGC vadovė Justina Morkūnaitė džiaugiasi visuomenės aktyvumu ir empatija – ir kartu pastebi, jog dalis kreipimųsi susiję su situacijomis, kai žmogaus pagalba nereikalinga. Natūralūs gamtos vyksmai neturėtų būti trikdomi.
„Mūsų tikslas – ne tik gydyti, bet ir mokyti. Svarbu suprasti, kada gyvūnui iš tiesų reikia pagalbos, o kada jis tiesiog veikia pagal natūralius instinktus. Per didelis žmogaus įsikišimas gali pakenkti“, – pabrėžė vadovė.
LGGC primena: pagalbos laukiniam gyvūnui nereikia, kai: plėšrūnas užpuolė grobį – tai natūrali mitybos grandinės dalis gamtoje; du tos pačios rūšies gyvūnai kovoja dėl teritorijos ar kitų priežasčių; dar neskraidantis paukščio jauniklis paliko lizdą ir mokosi gyventi savarankiškai; laukinis gyvūnas užklydo į miestą, tačiau yra saugioje aplinkoje ir nekelia pavojaus aplinkiniams; sveikas gyvūnas kam nors galbūt kelia baimę ar nepatogumų, bet nėra pavojingas.
Matydamas visuomenės suinteresuotumą ir siekdamas skleisti informaciją apie laukinių gyvūnų gerovę, fiziologiją, sveikatingumą, LSMU Laukinių gyvūnų globos centras plečia edukacines ir švietėjiškas veiklas: dalyvauja renginiuose, apie globotinius pasakoja socialiniuose tinkluose, rengia konferencijas. Pernai Pasaulinės gyvūnijos dienos proga surengta konferencija „Laukinių gyvūnų gerovė ir apsauga: tarp gamtos savarankiškumo ir žmogaus pagalbos ribos“ sulaukė dešimčių tūkstančių peržiūrų.
Aktyviai bendradarbiaujama ir su mokslo institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, ornitologais, biologais.
Kviečia bendradarbiauti
Šiuo metu LSMU LGGC dirba 15 darbuotojų. Atsižvelgus į didėjantį darbo krūvį, steigiama nauja konsultanto pareigybė, formuojama ekspertų darbo grupė, plėtojamas bendradarbiavimas. Pasak LGGC atstovų, ypač kviečiami Mažeikių, Joniškio, Panevėžio, Pasvalio, Biržų, Vilniaus, Šalčininkų, Tauragės ir Kelmės apskrityse veikiantys asmenys bei organizacijos, galintys padėti operatyviai reaguoti į pranešimus.
Pastebėjus sužeistą laukinį gyvūną, reikėtų skambinti skubiosios pagalbos numeriu 112. Suabejojus, ar pagalbos gyvūnui tikrai reikėtų, galima pasikonsultuoti su LSMU LGGC specialistais tel. 0 605 72837 arba el. paštu lggc@lsmu.lt .
About the Author
