Jau nedaug kam kyla abejonių, kad ateities transportas – tvarus. Todėl sumanių energetikos sprendimų bendrovė „Ignitis“ ne tik nuolat investuoja į elektromobilių įkrovimo tinklo „Ignitis ON“ plėtrą ir inovacijų jame diegimą, bet stengiasi vystyti kitus su tvariu transportu susijusius projektus. Vienas tokių – dabar itin svarbaus ekologiško biometano, kuris stiprina ir šalies energetinę nepriklausomybę, tiekimas viešajam transportui. Naudojimo galimybes ir apimtis dar labiau padidina tai, kad „Ignitis“ tiekiamas biometanas jau gaminamas ir Lietuvoje esančioje „Engertos“ jėgainėje.
Pernai metais į nacionalinę teisę perkėlus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2023/2413 (RED III), įsipareigota siekti transporto sektoriaus dekarbonizacijos.Kitaip sakant, degalų tiekėjai turės užtikrinti, kad atsinaujinantys energijos ištekliai jau 2030 metais sudarytų ne mažiau kaip 29 proc. šalies degalų balanse. Iš šios dalies ne mažiau kaip 5,5 procentinio punkto turės sudaryti pažangieji biodegalai, pavyzdžiui, iš tvarių atliekų pagamintas biometanas. Kaip pastebi Mindaugas Protas, „Ignitis“ atsinaujinančių dujų skyriaus vadovas, permainas paskatinti gali tiek esami įsipareigojimai, tiek įprastoms degalų rūšims (benzinui ir dyzelinui) didėjantys mokesčiai ir besikeičiantis verslų bei technikos gamintojų požiūris – rinkoje jau yra dujiniais varikliais varomų ir biometaną galinčių naudoti vilkikų.
Saulius Bilys, biometano dujas suslegiančios ir taip naudojimui transporto priemonėse paruošiančios įmonės „SG dujos“ vadovas, teigia, kad tokių alternatyvių energijos šaltinių naudojimas tampa net konkurenciniu pranašumu.
„Tokiu būdu galima atitikti keliamus tvarumo reikalavimus ir sutaupyti. Svarbiausia, kad transporto parkai, kurie naudoja iškastines dujas, jau dabar jas gali pakeisti biometanu. Taip pat džiugina ir galimybes plačiau naudoti biometaną didina tai, kad šios dujos ne tik importuojamos, bet ir jau gaminamos Lietuvoje“, – sako S. Bilys.
Vienas naujausių pavyzdžių – prie tarptautinės „Via Baltica“ magistralės Panevėžio rajone, Šilagalio kaime, pernai pradėjusi veikti biometano gamybos jėgainė, kurios įrengimo projektas kainavo 9,2 mln. eurų. „Ignitis“ partnerės UAB „Engerta“ valdoma jėgainė taip pat tapo pirmąja, prijungta prie Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) skirstomojo dujotiekio. Tai leidžia biometaną iškart nukreipti jo suslėgimui į įmonę „SG dujos“.
2026 metais šiame projekte gaminama jau tiek biometano, kad jo pakanka virš šimto kasdien po 600 kilometrų nuvažiuojančių vilkikų. Skaičiuojama, kad būtent tokio kiekio sunkiasvorių transporto priemonių turėtų pakakti, kad būtų pasiektas proveržis šalies transporto sektoriuje.
„Džiaugiamės, kad Lietuvoje daugėja ne tik biometaną naudojančių transporto priemonių, bet ir jį gaminančių įmonių. Esame įsipareigoję valdyti visą „Engertos“ tiekimą ir tikimės, kad tokių partnerių ateityje atsiras vis daugiau, o biometano dujų naudojimo apimtys reikšmingai išaugs“, – teigia „Ignitis“ atstovas.
Toks pat ekologiškas kaip ir vandenilis
M. Protas aiškina, kad biometanas gaunamas iš biologiškai skaidžių, yrančiųorganinių maisto ir žemės ūkio atliekų, todėl laikomas tokiu pat ekologišku kaip „žalioji“ elektros energija ir vandenilis. Nors biometano dujų cheminė formulė tokia pati kaip ir gamtinių dujų, tačiau išgavimo būdas yra žymiai palankesnis aplinkai. Be to, gamybos procese susidaranti biomasė panaudojama tręšti ūkininkų laukus.
„Biometano dujos nedidina šiltnamio efekto, nes nepatenka į atmosferą – šios dujos laikomos vienu „žaliausių“ energijos išteklių. Be to, yra plačiai panaudojamos: elektros energijos gamyboje, pastatų šildymui ar kaip transporto priemonių kuras. Suprasdami biometano potencialą, pirmieji šalyje pradėjome jį importuoti ir tiekti verslo klientams, o plėtodami prekybos veiklą gavome ISCC sertifikatus (angl. International Sustainability and Carbon Certification, liet. Tarptautinis tvarumo ir anglies dioksido sertifikatas)“, – teigia M. Protas.
Sprendimas tiekti biometano dujas priimtas ir dėl griežtėjančių tvarumo reikalavimų, pavyzdžiui, pernai įsigaliojo platesniam ratui įmonių prievolę savo veikloje diegti klimato kaitos mažinimo priemones įpareigojanti naujoji Energetinio efektyvumo direktyvos versija.
Taip pat dėl ekonominių sumetimų bei geopolitinių rizikų – Rusijos keliama grėsmė skatina mažinti priklausomybę nuo gamtinių dujų, benzino ir dyzelino. Geopolitinė grėsmė dar labiau išryškėjo pastaruoju laikotarpiu kilus neramumams Artimuosiuose Rytuose, kas lėmė energetinių išteklių tiekimo sutrikimus ir nemenkas kainų korekcijas vartotojų nenaudai.
Biometano dujų naudojimas svarbus ne tik siekiant Žaliojo kurso tikslų, bet ir užtikrinant šalies bei regiono ekonominę bei energetinę nepriklausomybę. Ne veltui Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad jau 2030 metais benzininio ir dyzelinio transporto priemonių miestuose sumažės perpus. Akivaizdu, kad dėl gamybos Lietuvoje biometano naudojimas turėtų tapti vienu iš valstybės prioritetų, o jo vartojimo sunkiajame transporte projektai visokeriopai skatinami. Džiugu, kad procesai įsibėgėja, vien biometano gamyba įgauna vis didesnę reikšmę tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje“, – pastebi „Ignitis“ atstovas.
About the Author
