Rauginti ir fermentuoti produktai jau seniai nebėra tik tradicinės virtuvės dalis. Šiandien jie vis dažniau atsiduria mūsų lėkštėse, nes praturtina mitybą ir papildo kasdienį racioną vertingomis medžiagomis. Tačiau kuo jie iš tiesų naudingi organizmui ir kodėl vis dažniau rekomenduojami specialistų?
Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Agnės Mačiulskaitės, fermentuoti produktai organizmui gali būti naudingi dėl juose esančių gyvų mikroorganizmų ir fermentacijos metu susidarančių junginių.
„Fermentuoti maisto produktai gaminami pasitelkiant mieles ar bakterijas, o kai kurie fermentuojasi natūraliai. Tokie produktai gali ne tik praturtinti kasdienę mitybą vertingomis medžiagomis, bet ir papildyti virškinamąjį traktą naudingais mikroorganizmais“, – sako ji.
Jogurtas ir kefyras – vieni dažniausių pasirinkimų
Anot jos, vieni dažniausiai pasirenkamų fermentuotų produktų yra jogurtas ir kefyras. Juose esančios bakterijos, tarp jų ir Lactobacillus rhamnosus, gali būti naudingos tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Šios bakterijos vertinamos dėl gebėjimo išlikti skirtingoje terpėje ir prisitvirtinti prie žarnyno sienelių, todėl jų poveikis gali būti ilgalaikis.
„Jogurtą ar kefyrą verta rinktis ne tik dėl probiotikų. Fermentacijos procesas padeda išskirti daugiau organizmui palankių junginių, pagerina kai kurių vitaminų ir mineralų pasisavinimą, o kefyre esantys mikroorganizmai dar ir gamina vitaminus, skaido baltymus bei hidrolizuoja laktozę“, – aiškina vaistininkė.
Kefyras taip pat siejamas su priešuždegiminiu, antioksidaciniu ir antimikrobiniu poveikiu, todėl reguliarus jo vartojimas gali būti palankus žarnyno mikrobiotos pusiausvyrai. Tuo metu fermentuotas pienas ir sūriai vertinami dar ir dėl to, kad jų sudėtis geriau apsaugo gerąsias bakterijas keliaujant per virškinamąjį traktą.
Sūriai, pasak vaistininkės, gali būti tinkamas pasirinkimas ir jautresniems žmonėms. Brandinimo metu juose mažėja laktozės kiekis, o ilgai brandintuose sūriuose jos gali nelikti visai.
„Dėl to tokie produktai tampa patraukliu pieno mikroelementų ir makroelementų šaltiniu tiems, kurie laktozę toleruoja prasčiau“, – pažymi A. Mačiulskaitė.
Rauginti kopūstai, kimči ir kombučia
Vaistininkės teigimu, rauginant kopūstus jų sudėtis keičiasi – be makroelementų, juose galima rasti nemažai skaidulų, vitamino C, antioksidantų. Pats fermentacijos procesas suteikia probiotinį poveikį, kuris gali padėti išvengti žarnyno infekcijų.
„Kimči gausu maistinių skaidulų, mineralų, vitaminų, organinių rūgščių, polifenolių ir kitų junginių, kurie siejami su palankesne žarnyno mikrobiotos pusiausvyra. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad tai gali būti susiję su didesniu gerųjų bakterijų kiekiu ir mažesniu nepageidaujamų mikroorganizmų paplitimu“, – sako A. Mačiulskaitė.
Fermentuota saldinta arbata – kombučia – daugeliui atrodo kaip alternatyva saldiems gazuotiems gėrimams.
„Kombučia turi antioksidantų ir kitų organizmui reikalingų junginių. Po fermentacijos jos sudėtyje padaugėja organinių rūgščių, polifenolių, B grupės vitaminų ir kitų medžiagų. Dėl to tai patraukli alternatyva ieškantiems mažiau cukraus turinčio gėrimo“, – pažymi vaistininkė.
Atkreipti dėmesį į sudėtį ir saiką
Vis dėlto ne kiekvienas raugintas ar fermentuotas produktas yra vienodai palankus, todėl renkantis tokius produktus svarbu atkreipti dėmesį į sudėtį ir vartoti juos saikingai.
„Kimči fermentuojant kaip konservantas naudojama druska, todėl atsargiau jį turėtų vartoti žmonės, turintys padidėjusį kraujospūdį ar širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. O kombučios atveju svarbu prisiminti, kad namų sąlygomis vykdomos fermentacijos metu gali susidaryti ir alkoholio, todėl šio gėrimo nereikėtų vartoti vaikams ar nėščiosioms“, – sako vaistininkė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį į namuose gaminamos kombučios rizikas. Pasak jos, jei nesilaikoma higienos, kyla biologinės taršos pavojus, o netinkamai laikant ar per anksti sustabdžius fermentaciją, gali likti daugiau cukraus arba padidėti etanolio kiekis.
Svarbiausia – reguliarumas
Kad raugintų produktų nauda būtų realiai juntama, „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė ragina juos įtraukti į mitybą reguliariai.
„Didžiausia fermentuotų produktų nauda juntama juos vartojant reguliariai, tačiau pradėti reikėtų nuo mažesnių porcijų ir stebėti, kaip reaguoja organizmas“, – pataria A. Mačiulskaitė.
Pasak jos, rauginti produktai gali būti naudingi ir įvairiose kasdienėse situacijose. Pavyzdžiui, stresą neretai lydi virškinimo sutrikimai, todėl tokiu metu į mitybą dažniau verta įtraukti kefyrą ar raugintus kopūstus.
„Keliaujant gali praversti jogurtas, kefyras ar kitas fermentuotas produktas, padedantis palaikyti virškinimo balansą, o sulėtėjus virškinimui kai kuriems tinka ir nedidelis kiekis kimči ar raugintų kopūstų“, – rekomenduoja vaistininkė.
About the Author
