Būstas šiandien – ne tik namai, bet ir investicija. Beveik trečdalis butų Vilniuje įsigyjama ne gyvenimui dabar, o ateičiai. Vis dėlto ne kiekvienas pirkinys atsiperka: nekilnojamojo turto vertės augimą lemia keli svarbūs kriterijai, kuriuos pirkėjai turėtų įvertinti dar prieš pasirašydami sutartį. Kad būstas netaptų brangia klaida, ekspertai dalijasi patarimais, padėsiančiais atpažinti pelningą investiciją.
Kas parodo, kad būsto vertė kils?
Perkant investicinį būstą būtina kruopščiai įvertinti jo vietą, kokybę ir funkcionalumą, nes tik gerai atrinktas objektas turi realų potencialą ilgainiui didinti vertę ir generuoti finansinę naudą.
„Luminor“ banko būsto finansavimo srities vadovė Laura Žukovė pastebi, kad vienas svarbiausių kriterijų renkantis būstą yra jo vieta. Pirkėjai ryžtasi daugiau sumokėti už būstą patogioje lokacijoje, nes tai palengvina jų kasdienį gyvenimą – trumpina kelionę į darbą, mažina transporto išlaidas ir pan.
„Lietuvos didmiesčiuose būsto kainos įprastai auga vidutiniškai 5–7 proc. per metus. Tad renkantis būstą investicijai, vertę išlaikyti padeda centrinės lokacijos ir rajonai, kuriuose vyksta nuosekli plėtra. Ten, kur gerinama infrastruktūra, statomi nauji darželiai ir mokyklos, kuriamos žaliosios erdvės ir patogu susisiekti su kitomis miesto dalimis – būsto vertė dažniausiai auga“,, – pasakoja L. Žukovė.
Be gyvenamosios vietos, reikėtų atkreipti dėmesį ir į būsto plotą ir išplanavimą. Ekspertė sako, kad erdvės turėtų būti praktiškai išnaudotos, kambariai šviesūs ir erdvūs, o svarbiausios erdvės, kaip virtuvė, vonia ir miegamasis ne per maži. Tačiau vertę lemia ne tik plotas – svarbios ir mažesnės, kasdieniam komfortui reikšmingos detalės – požeminė parkavimo vieta, sandėliukas, balkonas ar terasa, taip pat uždaras ar saugomas kiemas bei vaikų žaidimų erdvės.
„Perkant investicinį būstą, pasidomėkite statybos kokybe ir namo energetiniu efektyvumu. Naujos statybos butai su aukšta energine klase (pavyzdžiui, A+ ar A++) ilgainiui padeda sumažinti šildymo ir kitų komunalinių paslaugų išlaidas, taip geriau išlaikydami vertę rinkoje. Jei vis dėlto perkate senesnės statybos būstą, būtinai pasidomėkite, ar jame jau atlikta renovacija, nes renovuoti būstai patrauklesni tiek nuomai, tiek pardavimui”, – pataria būsto finansavimo srities vadovė
L. Žukovės teigimu, net 46 proc. praėjusiais metais sudarytų banko sandorių teko A ar aukštesnės energinės klasės būstams. Tai leidžia daryti išvadą, kad pirkėjai prioritetą teikia moderniems, ekonomiškiems ir vertę geriau išlaikantiems namams – jų eksploatacija pigesnė, didesnis komfortas, o mažesnis energijos suvartojimas palankesnis ir aplinkai.
Trečdalis pardavimų – investicijoms
Investicinio būsto paklausa naujos statybos projektuose yra reikšminga rinkos dalis, tačiau ji skiriasi priklausomai nuo projekto vietos ir koncepcijos. Analizuojant nekilnojamojo turto projektų kūrėjų „NTligence“ pardavimų duomenis, matyti, kad vidutiniškai 30 proc. būstų įsigyjama ne nuolatiniam gyvenimui, o kaip investicija.
„Kadangi dalis projektų dar tik įsibėgėja, šie skaičiai atspindi dabartį, o ne galutinį investicijų kiekį. Skirtinguose projektuose skiriasi ir investuotojų dalis – tai lemia vieta, būsto tipas ir tai, kokius poreikius projektas atliepia. Ankstyvuose pardavimo etapuose dažnai matome investuotojus, kurie pirmieji įvertina projekto potencialą ir siekia įsigyti patraukliausius būstus“, – pasakoja „NTligence“ direktorė Elina Mesengiser-Garber.
Didžiausias investuotojų aktyvumas (apie 40 proc.) šiuo metu fiksuojamas projektuose „Kvepia mėtomis“ ir „Romeo ir Džiuljeta“, tačiau svarbu paminėti, kad šių projektų pardavimai neseniai prasidėjo. Tuo tarpu projekte „Porto Franko“ investuotojų dalis mažesnė – apie 12 proc., šis projektas išsiskiria erdvesniais būstais, didelėmis lauko erdvėmis bei infrastruktūra, labiau orientuota į nuolatiniam gyvenimui būsto ieškančias šeimas.
Pasak E. Mesengiser-Garber, investuotojų susidomėjimas dažnai veikia kaip ankstyvas projekto patrauklumo indikatorius, tačiau tai nėra projekto kokybės matavimas.
„Dalis projektų kryptingai kuriami siekiant visapusiškos gyvenimo kokybės: daugiau dėmesio skiriama architektūrai, bendruomeninėms erdvėms, želdinimui, privatumui ir šeimoms patogiai infrastruktūrai. Tokie privalumai kuria ilgalaikę vertę ir pateisina aukštesnę kainą, tačiau trumpalaikės grąžos ieškančiam investuotojui jie nebūtinai yra pagrindinis pasirinkimo kriterijus“, – pasakoja direktorė.
About the Author
