Klimato kaita Lietuvos didžiųjų miestų ir jų rajonų gyventojams svarbi, tačiau rinkdamiesi būstą ar vertindami miestą jie pirmiausia galvoja ne apie emisijų mažinimą. Naujausi Tvarumo barometro tyrimo duomenys, rodo gana pragmatišką santykį: tvarumas labiausiai vertinamas tada, kai jis tiesiogiai gerina gyvenimo kokybę ir padeda taupyti.
„Gyventojų atsakymai leidžia matyti gana pragmatišką santykį su tvarumu. Jis vertinamas tada, kai kuria apčiuopiamą naudą – gerina gyvenimo kokybę, mažina sąnaudas ar didina būsto vertę“, – sako tyrimą inicijavusios bendrovės „YIT Lietuva“ ryšių su visuomene vadovė Akvilė Varanauskienė.
Tvarus miestas – daugiau nei ekologija
Žaliosios erdvės, gyventojų nuomone, yra svarbiausias tvaraus miesto ženklas – jas mini 66 proc. respondentų. Šalia jų atsiranda patogus viešasis transportas (59 proc.), atliekų rūšiavimo sistemos (57 proc.) ir išvystyti pėsčiųjų bei dviračių takai (55 proc.). Beveik pusė apklaustųjų (48 proc.) su tvariu miestu sieja ir atsinaujinančių išteklių bei žaliosios energijos naudojimą.
„Tvarus miestas gyventojų akimis yra tas, kuriame patogu gyventi šiandien. Žalios erdvės, judumo galimybės, tvarkinga infrastruktūra – tai dalykai, kuriuos žmonės patiria kasdien, todėl jie ir tampa svarbiausiais“, – pažymi A. Varanauskienė.
Renkantis sau būstą, tvarumo samprata sutelkta į konkrečius sprendimus. Žalios erdvės išlieka svarbiausiu kriterijumi (64 proc.), tačiau gyventojams svarbi ir paprasta būsto priežiūra bei jo ilgaamžiškumas (55 proc.), triukšmą mažinančios priemonės (52 proc.), statybose naudojamų medžiagų kokybė ir patvarumas (48 proc.), arti esančios viešojo transporto stotelės (43 proc.).
„Ilgaamžiškumas ir kokybiškos medžiagos rodo investicinį požiūrį į būstą – jis turi tarnauti ilgai, nereikalauti nuolatinių papildomų išlaidų ir išlaikyti vertę, o triukšmo mažinimas ir žalia aplinka susijusi su kasdieniu komfortu. Panašu, kad tvarumas natūraliai įsilieja į bendrą būsto kokybės sampratą, o ne veikia kaip atskiras, nuo kitų savybių atsietas atributas“, – svarsto A Varanauskienė.
Ko tikimasi iš naujų būsto projektų
Vertindami konkrečius sprendimus naujuose būsto projektuose, gyventojai gana aiškiai išskiria tai, kas jiems atrodo realiai naudinga. Daugiausia lūkesčių siejama su energijos gamyba ir efektyvumu: net 75 proc. respondentų tikėtųsi, kad projekte būtų įrengtos saulės baterijos, 46 proc. norėtų geoterminio šildymo sistemų, 41 proc. – lietaus vandens surinkimo sprendimų. 40 proc. svarbi ir patogiai įrengta atliekų rūšiavimo infrastruktūra.
Kiti sprendimai vertinami santūriau. Žaliuosius stogus ar sienas kaip svarbų aspektą įvardija 27 proc. apklaustųjų, kompostavimo vietas – ketvirtadalis, o tokios iniciatyvos kaip bičių aviliai ant stogo daugumai lieka labiau simbolinės nei būtinos.
Panašus pragmatiškas santykis matomas ir kalbant apie pačių gyventojų planus įsirengiant būstą. Didžiausio palaikymo sulaukia sprendimai, kurie leidžia tiesiogiai mažinti energijos ir išteklių sąnaudas: energiją taupantys įrenginiai ar apšvietimas svarbūs 81 proc. respondentų, atsinaujinančios energijos sprendimai – 67 proc., atliekų rūšiavimas – 65 proc.
Tuo metu sudėtingesni ar mažiau kasdienėje rutinoje matomi sprendimai sulaukia gerokai mažesnio susidomėjimo. Tvarias, perdirbtas medžiagas interjere rinktųsi 23 proc. apklaustųjų, o antrinį nuotekų vandens panaudojimą – 20 proc.
„Šis skirtumas atskleidžia aiškią tendenciją – gyventojams labiausiai rūpi tie sprendimai, kurie lengvai pritaikomi ir greitai atsiperka, o sudėtingesnės sistemos dažniau lieka ateities galimybių sąraše“, – teigia A. Varanauskienė.
Pasirengimas mokėti už tvarumą turi ribas
Nors tvarūs sprendimai vertinami palankiai, kainos klausimas išlieka esminis. Už būstą, pasižymintį aukštais tvarumo standartais ir turintį atitinkamus sertifikatus, 10 proc. daugiau nei už panašų būstą be jų sutiktų mokėti tik kas dešimtas – vos 9 proc. respondentų. Dar 35 proc. nurodo, kad galėtų mokėti iki 5 proc. daugiau. Vis dėlto 37 proc. už tokį būstą papildomai mokėti neplanuotų.
Didžiausias pasirengimas investuoti į tvaresnius sprendimus matomas tarp planuojančių įsigyti būstą ir jau gyvenančių kotedžuose, tuo metu skeptiškiau papildomas išlaidas vertina vidutinio amžiaus gyventojai ir vyrai.
„Gyventojų atsakymai rodo, kad tvarūs sprendimai vertinami kaip investicija, jei jie leidžia mažinti išlaidas, didina būsto ilgaamžiškumą ar komfortą. Kai tvarumas siejamas su realia nauda, jis tampa natūralia būsto kokybės dalimi“, – teigia A. Varanauskienė.
Reprezentatyvią Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų bei rajonų gyventojų apklausą bendrovės „YIT Lietuva“ užsakymu 2025 m. rugsėjo mėnesį atliko KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas. Tyrime dalyvavo daugiau kaip tūkstantis 25–74 metų amžiaus respondentų.
About the Author
