Nors Lietuvoje elektromobiliai sparčiai populiarėja, juos vis dar gaubia gausybė klaidingų įsitikinimų, legendų ir baimių. Socialinių tinklų grupėse vairuotojai dalijasi nuogąstavimais, dažnai neturinčiais realaus pagrindo.
Nepagrįstai baiminamasi, kad elektromobiliai menkiau atsparūs aplinkos veiksniams nei vidaus degimo varikliais varomi automobiliai, o jiems būtina infrastruktūra mūsų šalyje vis dar nepakankamai išvystyta. „Enefit“ ekspertai apžvelgė viešojoje erdvėje dažniausiai pastebimus naratyvus.
Baterija nėra tokia jautri, kaip manoma
Viena iš pagrindinių temų, kalbant apie elektromobilius, yra baterija ir su ja susijęs saugumas. Viešojoje erdvėje įsitikinimas, jog jos geriau pilnai neįkrauti ar visiškai iškrauti – itin dažnas, mat pilnas įkrovimas ar iškrovimas, esą, „sugadins“ net naujausią bateriją.
Ekspertai skuba raminti – jeigu baterija yra naudojama ir ilgą laiką nebūna pilnai įkrauta ar iškrauta, tai jai esminės, reikšmingos, įtakos nedaro.
„Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo plėtros vadovas Tomas Žilionis sako, kad tiesa, jog ličio jonų baterijos yra jautrios, todėl nereikėtų jų laikyti pilnai įkrautų ar iškrautų, tačiau ši sąlyga galioja tada, kai kalbame apie ilgus laikotarpius.
Dar viena sklandanti legenda – itin greito įkrovimo stotelės – pavojingos elektromobilių baterijoms, esą greitai įkraunant jos ir nusidėvi greičiau. Toks argumentas galbūt ir galėjo galioti tada, kai technologija elektromobiliams tik atsirado, nebuvo tokia pažengusi. Dabar technologijos pažengusios tiek, kad kraunat lėto, greito ar itin greito įkrovimo stotelėse elektromobilio baterijos ilgaamžiškumui tai neturi jokio skirtumo.
„Vairuotojai, rinkdamiesi, kur įkrauti elektromobilį, neturėtų kreipti dėmesio į žalą baterijai, nes galios skirtumai baterijos „nežaloja“. Vairuotojai turėtų galvoti apie savo laiką ir finansus. Pavyzdžiui, rinktis lėto įkrovimo stoteles ir mokėti pigiau ar rinktis greito, itin greito įkrovimo stoteles, mokėti keletą centų brangiau, tačiau įsikrauti greičiau“, – sakė T. Žilionis
Svarstantys apie elektromobilio įsigijimą turbūt ne kartą girdėjo, jog transporto priemonių baterijos greitai genda, o jas pakeisti – itin brangu. Visgi, ekspertai pastebi, kad tai – mitas. T. Žilionis aiškina, jog dauguma elektromobilių baterijų yra sukurtos tarnauti bent 8–15 metų.
„Gamintojai įprastai elektromobilių baterijoms suteikia ilgalaikę, bent 8-erius metus trunkančią garantiją. Kartais ji grindžiama ir nuvažiuojamu atstumu – apie 160 tūkst. kilometrų. Tai reiškia, kad gamintojai, įsivertinę rizikas, drąsiai prisiima atsakomybę. O tai rodo patikimumą. Juolab, tobulėjant technologijoms baterijų remonto išlaidos smarkiai susitraukė“, – kalbėjo specialistas.
Kalbama, kad elektromobilio niekada negalima tempti, nes taip jis gadinamas. Tam tikrais atvejais tai gali būti tiesa. Pasak T. Žilionio, reikėtų pažvelgti į kiekvieną gamintoją individualiai ir jo elektromobilių specifikacijas, mat tokių automobilių baterija tam tikra prasme yra ir generatorius. Jeigu elektromobilis tempiamas ir ratai sukasi – jis nuo trinties pradeda gaminti elektros energiją. Tada sistema nėra aušinama ir tokie tempimai gali baigtis liūdnai. Būtent todėl elektromobilį transportuoti reikėtų specialiomis transporto priemonėmis, stacionariai.
Lietus ir sniegas nekenkia
Kartais elektromobiliai netinkamai asocijuojami su elektra, atitekančia į kiekvieną rozetę, o aplinkos poveikis jiems vertinamas lyg neizoliuotiems laidams.
„Juos reikėtų saugoti nuo plovyklų ar didesnių vandens balų“, – vis viešojoje erdvėje pasirodantis naratyvas.
Tiesa ta, kad elektromobiliai sukurti naudoti įvairiomis sąlygomis. Jei tokia transporto priemonė techniškai tvarkinga ir prižiūrima, o baterija izoliuota, fiziškai nepažeista – plovyklų ar didesnių balų bijoti neverta. Net elektromobilių testavimo stadijoje gamintojai baterijas nardina į vandenį, kad išsiaiškintų jo poveikį ir izoliaciją.
Panaši nuomonė vis dar pasitaiko ir kai kalbama apie lietų ar sniegą.
„Įkrovimo technologija ir elektromobiliuose, ir įkrovimo stotelėse yra apsaugota nuo elektros energijos nutekėjimo. Tai reiškia, kad jeigu įkrovimo laido ar įkrovimo lizdo kontaktuose yra vandens ir kyla rizika elektros energijos nutekėjimui – net neįkrausite elektromobilio. „Enefit“ stotelėse įkrovimo laidai taip pat su visais įmanomais saugumo reikalavimais, nuosekliai prižiūrimi. Tada net jei elektromobilio saugos barjeras nesuveikia – suveiks laido sauga“, – aiškino T. Žilionis.
Mūsų šalies klimatas sukelia priežasčių klaidingiems įsitikinimams, susijusiems su oru. Pavyzdžiui, kad elektromobiliai šaltu oru veikia blogai ar net tampa nebenaudojami. Šaltas oras tikrai gali sumažinti transporto priemonės efektyvumą – daugiausia dėl baterijos cheminės sudėties ir šildymo naudojimo. Tačiau šiuolaikiniai elektromobiliai naudoja šilumos siurblius, baterijos šilumos valdymą ir išankstinį kondicionavimą, kad sumažintų šalčio poveikį.
Apie „Enefit“:
Lietuvoje bendrovė veiklą pradėjo 2007 m. ir šiuo metu užima antrą vietą rinkoje pagal klientams tiekiamą elektros energijos kiekį. Bendrovė priklauso didžiausiai Baltijos šalių elektros gamybos ir prekybos įmonių grupei „Eesti Energia“. Grupės įmonės veikia Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje bei Lenkijoje. Baltijos šalyse ir Lenkijoje vystomas viešasis „Enefit“ elektromobilių įkrovimo tinklas šiuo metu užimą antrą vietą pagal klientams prieinamų įkrovimo stotelių skaičių.
About the Author
