Komentuoja Mantas Zakarka, Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos (LAGGIA) vadovas, lobistas
Akcizų kėlimas alkoholiui Lietuvoje jau tapo tradicija ir tai daroma tradiciškai skelbiant apie du pagrindinius tikslus – didinti akcizo pajamų surinkimą ir mažinti alkoholio vartojimą. Žiūrint siaurai, atrodytų, kad politika veikia, tačiau naujausi oficialūs duomenys verčia tuo rimtai abejoti. O ir itin nevienodas skirtingų produktų grupių apmokestinimas iškreipia realų rinkos vaizdą.
Per 2025 m. į rinką pateiktų alkoholinių gėrimų kiekis buvo rekordiškai žemas. Daugiausia dėl kylančio akcizo tarifo tarpinių produktų, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija yra mažesnė nei 15 proc., pardavimai krito net 27,8 proc. ir kategorija baigia išnykti, alaus ir vyno pardavimai krito po maždaug 7 proc., spiritinių gėrimų krito mažiausiai – 5,1 proc.
„Stebuklingu“ galima pavadinti gruodžio mėnesį, kai stipriųjų gėrimų kiekis, lyginant su 2024 m., šoko į neregėtas aukštumas, t. y. +8,7 proc. Tai ženkliai pagerino visų metų stipriųjų gėrimų rodiklius.
Vis dėlto šiuos skaičius reikėtų vertinti atsargiai, ir štai kodėl.
Išankstinio užsipirkimo veiksnys mažmeninėje prekyboje
Praėjusių metų pabaigoje išsiskyrė ypač aktyvūs prekybos tinklų pirkimai, viršijantys rinkos tendencijas. Tokiu būdu buvo sukauptos alkoholio atsargos su senuoju mažesniu akcizo tarifu prieš laukiamus 2026 m. tarifo pakeitimus.
Didmeninėje prekyboje nuo 2021 metų, pasikeitus tarifui, akcizą privaloma perskaičiuoti, tačiau mažmeninės prekybos sandėliams tokio reikalavimo nėra. Todėl gėrimų užpirkimas metų pabaigoje taikant mažesnius tarifus yra įprasta praktika – tačiau šį kartą jis buvo masinis dėl didelio akcizo mokesčio šuolio.
Kaip ir buvo prognozuota, sausį alkoholio pardavimai smuko. Spiritinių gėrimų pardavimai sausį, palyginti su 2025 m. sausiu, krito daugiau nei penktadaliu – net 21,5 proc., surinkta 8,8 proc. mažiau akcizo. Vyno pardavimai mažėjo 10,6 proc., tačiau dėl pasikeitusio tarifo akcizo surinkta 7,8 proc. daugiau. Alaus pardavimai sumažėjo 11,7 proc. – akcizo surinkta 2,7 proc. daugiau.
Iš visų kategorijų kartu 2026 m. sausį akcizo surinkta 3,5 proc. mažiau nei prieš metus.
Mokestinis spaudimas augina nelegalią rinką
Tiems, kurių neįtikina VMI duomenys, verta pažvelgti į šešėlinės rinkos rodiklius, kurie taip pat rodo, kad mokestinis spaudimas legaliai rinkai jau duoda priešingą efektą.
Policijos departamento duomenimis, 2023 m. iš nelegalios apyvartos išimta apie 38 942 litrus stipraus alkoholio produktų, 2024 m. – apie 27 191 litrą, o 2025 m. – apie 122 965 litrus.
Vartotojai verčiami ieškoti alternatyvų
Apibendrinant, spiritinių gėrimų pardavimai per penkerius metus sumažėjo 14,4 proc. Nuolatiniai tarifo didinimai kol kas leido padidinti biudžeto pajamas nepaisant mažėjančių pardavimų, tačiau šis modelis turi ribas.
Tendencija panaši visoje Europoje – alkoholinių gėrimų pardavimai mažėja. Lietuvoje dėl mokestinių pakeitimų situacija dar aštresnė. Todėl į statistiką reikėtų žiūrėti vertinant platesnį kontekstą: jų skaičiai rodo, kad vartotojai prisitaiko prie mokestinių pokyčių ne tiesiog mažindami vartojimą, o ieškodami alternatyvų – nelegalaus alkoholio ar pirkdami kaimyninėse šalyse.
About the Author
