Lietuvos energetikos instituto (LEI) Branduolinių įrenginių saugos ir Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijų atstovai susitiko su Japonijoje dirbančia bendrovės „Hitachi GE Vernova Nuclear Energy, Ltd.“ inžiniere dr. Giedre Zablackaite.
Susitikimas vyko simboliniu metu – tą pačią savaitę Vašingtone buvo pasirašytas trišalis memorandumas tarp Ignalinos atominės elektrinės (veikiančios „Altra“ vardu), „GE Vernova Hitachi Nuclear Energy LLC“ (JAV) ir „Synthos Green Energy S.A.“ (Lenkija) dėl mažųjų modulinių reaktorių (MMR) technologijos BWRX-300 galimybių vertinimo Lietuvoje.
Lietuvos branduolinės energetikos perspektyvos
Ekspertų diskusijoje daug dėmesio skirta galimybei stiprinti Lietuvos vaidmenį branduolinės energetikos srityje. Akcentuota, kad branduolinė energetika galėtų tapti viena iš priemonių siekiant Lietuvos energetinio saugumo ir klimato neutralumo tikslų, ypač derinant ją su atsinaujinančiais energijos šaltiniais.
Pokalbio metu sutarta, kad vienu energijos šaltiniu apsiriboti negalima – moderni energetikos sistema turi būti grindžiama skirtingų technologijų deriniu. Branduolinė energetika užtikrina energijos tiekimo stabilumą, mažina priklausomybę nuo importuojamo kuro, stiprina energetinį saugumą ir tuo pačiu visiškai neišmeta CO₂. Be to, ji gali būti derinama su atsinaujinančiais energijos šaltiniais ir įsilieti į bendrą energijos gamybos sistemą.
Šiuo metu Europoje stiprėja branduolinės energetikos plėtros tendencijos – daugelis valstybių, įskaitant Prancūziją, Švediją, Čekiją, Slovakiją, Nyderlandus, Rumuniją, Bulgariją, taip pat Lenkiją ir Estiją, rengia naujas branduolinės energetikos programas. LEI ekspertų vertinimu, Lietuva, turėdama stiprias kompetencijas šioje srityje, taip pat galėtų aktyviau svarstyti branduolinės energetikos plėtros galimybes.
Vis daugiau dėmesio skiriama mažiesiems moduliniams reaktoriams (MMR), kurie laikomi viena perspektyviausių ateities energetikos technologijų ir potencialiu Lietuvos energetikos sistemos raidos pasirinkimu. Remiantis Nacionaline energetinės nepriklausomybės strategija, branduolinės energetikos plėtra Lietuvoje ateityje galėtų būti vykdoma etapais, daugiausia diegiant MMR technologijas. Strategijoje numatyta, kad MMR plėtros galimybių vertinimas turėtų būti atliktas iki 2027 m.
Bendradarbiavimo su Japonija galimybės
Susitikime taip pat aptartos galimos Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimo kryptys branduolinės energetikos srityje. Dr. G. Zablackaitė pažymėjo, kad jos atstovaujama bendrovė yra suinteresuota stiprinti ryšius su Lietuva ir plėtoti mokslinį bei technologinį bendradarbiavimą branduolinės energetikos ir saugos tyrimų srityse.
Diskusijoje prisimintas ir anksčiau Lietuvoje svarstytas Visagino atominės elektrinės projektas, kurio metu buvo planuota diegti pažangią JAV ir Japonijos įmonių bendradarbiavimo pagrindu sukurtą „GE Hitachi“ branduolinio reaktoriaus technologiją. Nors projektas nebuvo įgyvendintas dėl politinių ir ekonominių priežasčių, ekspertų teigimu, tokios patirties analizė yra svarbi svarstant ateities energetikos sprendimus ir vertinant pažangių technologijų pritaikymo galimybes Lietuvoje.
Anot specialistų, ateityje Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimas galėtų būti plėtojamas mokslinių tyrimų, branduolinės saugos technologijų, jaunųjų specialistų rengimo bei akademinių mainų srityse. Tokie kontaktai galėtų padėti Lietuvai stiprinti kompetencijas vertinant ir diegiant naujos kartos branduolines technologijas, įskaitant mažųjų modulinių reaktorių sprendimus.
Pristatė Lietuvos patirtį
Susitikimo metu LEI mokslininkai pristatė su branduoline energetika susijusias instituto tyrimų kryptis ir vykdomą mokslinę veiklą. Instituto tyrimai apima branduolinės energetikos saugos analizę, galimų avarinių situacijų vertinimą ir pažangių energetikos technologijų modeliavimą, siekiant geriau suprasti jų veikimą realiomis eksploatavimo sąlygomis.
Didelis dėmesys skiriamas mažųjų modulinių reaktorių saugos tyrimams, branduolinių technologijų patikimumo vertinimui bei branduolinės energetikos infrastruktūros atsparumui išorės grėsmėms. Taip pat atliekami radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymo sprendimų tyrimai bei prisidedama prie Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo projektų.
Šios kompetencijos leidžia Lietuvai vertinti naujų branduolinių technologijų pritaikymo galimybes ir prisidėti prie saugaus energetikos sektoriaus vystymo.
Iš Kauno – į Tokiją
Dr. G. Zablackaitė – buvusi Kauno technologijos universiteto (KTU) studentė. Vėliau ji studijas ir mokslinę veiklą tęsė Tokijo technologijų institute (angl. Tokyo Institute of Technology, dabar – Institute of Science Tokyo), Japonijoje. Po doktorantūros ji vykdė podoktorantūrinius mokslinius tyrimus Japonijos atominės energijos agentūroje, kur gilinosi į branduolinės energetikos technologijas ir saugos vertinimo klausimus. Šiuo metu ji dirba „Hitachi GE Vernova Nuclear Energy, Ltd.“ Atominių elektrinių inžinerijos departamente, Branduolinių reaktorių inžinerijos skyriuje ir prisideda prie branduolinės saugos sistemų projektavimo bei vertinimo darbų.
Pasak dr. G. Zablackaitės, Japonijos patirtis po Fukušimos I atominės elektrinės avarijos parodė, kad branduolinė energetika gali išlikti svarbia energetikos sistemos dalimi net ir po didelių krizinių įvykių. Po avarijos didelė visuomenės dalis buvo skeptiškai nusiteikusi branduolinės energetikos atžvilgiu, tačiau pastaraisiais metais reaktoriai palaipsniui grąžinami į energetikos sistemą, stiprinant saugos standartus, modernizuojant technologijas ir užtikrinant energijos tiekimo stabilumą.
Jos teigimu, artimoje ateityje būtų prasminga plėtoti Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimą branduolinės energetikos ir mokslinių tyrimų srityse. Dr. G. Zablackaitė taip pat išreiškė norą dalintis sukaupta profesine patirtimi su Lietuvos mokslo ir akademine bendruomene bei prisidėti prie branduolinės energetikos kompetencijų stiprinimo gimtojoje šalyje.
About the Author
