Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiko su Čekijos Prezidentu Petru Pavelu, atvykusiu į Lietuvą valstybinio vizito. Susitikime buvo aptarti dvišaliai santykiai, regioninio saugumo stiprinimas,bendradarbiavimas NATO ir Europos Sąjungoje.
Susitikime ypatingas dėmesys skirtas regiono saugumui ir kolektyvinei gynybai. Prezidentas akcentavo, kad Rusija išlieka pagrindine grėsme euroatlantiniam saugumui, todėl būtina nuosekliai stiprinti tiek nacionalinius, tiek NATO pajėgumus ir atgrasymo priemones. Prezidentas padėkojo už Čekijos indėlį į NATO priešakinių pajėgų batalioną Lietuvoje nuo 2018 m. bei išreiškė lūkestį, kad ateityje Čekija vėl prisidės prie Baltijos šalių oro policijos misijos.
Prezidentas taip pat pažymėjo tvirto transatlantinio ryšio svarbą NATO kolektyvinei gynybai. Šalies vadovo teigimu, nuolatinis Jungtinių Amerikos Valstijų ir daugianacionalinių NATO pajėgų buvimas regione yra esminis atgrasymo veiksnys. Pasak Prezidento, stiprus NATO rytinis flangas yra būtina visos Europos saugumo sąlyga, o didžiausias dėmesys turėtų būti skirtas oro ir raketų gynybai, kariniam mobilumui ir sąjungininkų pajėgų telkimui regione.
Susitikime aptarta parama Ukrainai. Lietuvos vadovas pabrėžė Čekijos lyderystę ir iniciatyvas, stiprinančias Ukrainos gynybą, ir pakvietė toliau stiprinti Ukrainos gynybinius pajėgumus, spaudimą Rusijai sankcijomis bei užtikrinti atsakomybę už agresijos nusikaltimą. Lietuva nuo 2024 m. dalyvauja Čekijos inicijuotame projekte, kuriuo siekiama aprūpinti Ukrainą amunicija.
Daug dėmesio Prezidentų pokalbyje skirta dvišaliam ekonominiam bendradarbiavimui. Aptartas prekybos ir investicijų augimo potencialas, bendradarbiavimo galimybės gynybos pramonėje, ypač bepiločių technologijų, dirbtinio intelekto srityse. Lietuvos vadovas pažymėjo kartu su Čekijos Prezidentu atvykusios verslo delegacijos svarbą, kuri vizito metu dalyvaus bendrame verslo forume su Lietuvos verslu.
Susitikime taip pat kalbėta apie energetinio saugumo stiprinimą, įskaitant kritinės infrastruktūros projektus ir ES finansavimo priemonių panaudojimą. Prezidentas pasveikino Čekijos sprendimą pasekti Lietuvos pavyzdžiu ir visiškai atsisakyti Rusijos energetinių išteklių.
Valstybės vadovas pabrėžė istorinių, kultūrinių ir akademinių ryšių tarp šalių svarbą, pažymint bendrą dalyvavimą Europos atminties ir sąžinės platformos veikloje bei Europos memorialinį projektą Briuselyje, skirtą XX amžiaus totalitarinių režimų aukoms pagerbti. Susitikime aptartos bendradarbiavimo galimybės mokslo, inovacijų ir švietimo srityse, taip pat lietuvių kalbos ir baltistikos studijų plėtra Čekijoje.
About the Author
