Kas trečias lietuvis iš vadovo „ačiū“ išgirsta rečiau nei kartą per metus arba neišgirsta niekada. Bet net 60 proc. žmonių dėkingumą darbe vertina kaip labai svarbų aspektą motyvacijai ir emocinei gerovei, atskleidžia nauja „Norstat“ atlikta apklausa. Atotrūkiui tarp lūkesčių ir realybės mažinti darbuotojų įsitraukimo platforma „MELP“ inicijuoja socialinį iššūkį „Kudos banga“ (kudos – graikų kilmės anglų kalboje prigijęs žodis, reiškiantis pagyrimą, pripažinimą ar padėką).
Panašios tendencijos „taupyti“ gerą žodį pastebimos ir kitose Baltijos šalyse – Latvijoje ir Estijoje. Bent kartą per savaitę padėką darbe išgirsta tik 10 proc. lietuvių ir estų bei 11 proc. latvių. Čia ryškėja disbalansas tarp realios patirties ir to, kokią svarbą darbuotojai teikia dėkingumui – paprašyti įvertinti, kaip dėkingumas veikia jų emocinę gerovę ir motyvaciją darbe nuo 1 iki 10, aukščiausiu balu jo svarbą įvertino 25 proc. lietuvių, 30 proc. estų ir 18 proc. latvių. Panašios proporcijos fiksuojamos ir skiriant 9 ar 8 balus.
„Matome reikšmingą atotrūkį tarp to, kaip žmonės vertina dėkingumą, ir kaip dažnai jį iš tiesų išgirsta iš tiesioginio vadovo. Paradoksalu, kad „ačiū“ ištariame baristai ar pavežėjui, tačiau darbo vietoje šis žodis dažnai lieka pamirštas. Didėjant skirtumui tarp to, ko darbuotojai tikisi iš darbdavio ir to, ką gauna, krenta darbuotojų įsitraukimas ir didėja jų kaita“, – įžvalgomis apie rezultatus dalijasi „MELP“ valdybos narys Vidmantas Šiugždinis.
Ekspertas pabrėžia – išreikšti dėkingumą nieko nekainuoja, tačiau jo poveikis organizacijos klimatui yra milžiniškas: jis stiprina darbuotojų emocinę savijautą, lojalumą ir motyvaciją: „Organizacijos investuoja į motyvavimo sistemas, mokymus ir gerovės programas, tačiau dažnai pamiršta paprasčiausią įrankį – nuoširdžią padėką.“
Dėkingumas – ne mandagumas, o kultūros dalis
Net trumpa padėka gali sukurti reikšmingą pokytį – pagerinti nuotaiką, sustiprinti komandos ryšį, didinti darbuotojo efektyvumą. Kai padėkų daugėja, tai daro įtaką visos organizacijos kultūra.
Tačiau tiek atliktos apklausos rezultatai, tiek mūsų kasdienė patirtis rodo, jog dėkingumo kultūra Baltijos šalių darbinėje aplinkoje dar tikrai nėra deramai įsišaknijusi. „Esame iš tų tautų, kurios vis dar galvoja, jog dėkoti reikia tik išskirtiniais atvejais, bet darbo vietose pradedanti dominuoti Z karta tikisi to daug dažniau“, – sako V. Šiugždinis.
MELP atstovas pažymi, kad padėka neturi būti ypatingai suplanuota ir iškilminga: kartais užtenka kelių pozityvių žodžių prasilenkiant, trumpos žinutės „Teams“ ar kitoje sistemoje, viešo paminėjimo socialiniuose tinkluose arba tiesiog šilto gesto – tarkim, kavos puodelio. Esmė – nuoširdumas, o ne išraiškos forma.
Lietuviai šoka ant dėkingumo bangos
Inicijuodama „Kudos bangą“ „MELP“ tikisi ne tik skleisti žinutę apie dėkingumo darbovietėje svarbą, bet ir paskatinti realius veiksmus. Pirmąją pavasario savaitę įmonės ir organizacijos kviečiamos prisijungti prie socialinių tinklų iššūkio, kurio tikslas – sukelti tikrą dėkingumo bangą, kuri sklinda Lietuvos komandose, įmonėse ir už jų ribų.
Iššūkio esmė – labai paprasta: parašyti įrašą ir padėkoti kolegai, vadovui ar komandai bei savo įraše pakviesti prie iššūkio prisidėti bent 2 kitus žmones. „MELP“ apdovanos aktyviausiai dalyvaujančias organizacijas, todėl prašo įrašuose naudoti grotažymes #KudosBanga ir #JūsųĮmonė.
„Norime, kad dėkingumas, reiškiamas darbe, ilgainiui taptų ne iššūkiu, bet natūraliu kasdieniu įpročiu. O kai išgirstame gerą žodį patys, tai esame linkę dažniau jį pasakyti ir kitam“, – teigia V. Šiugždinis.
Reprezentatyvų Baltijos šalių gyventojų tyrimą, siekiant išsiaiškinti, kaip dažnai regiono gyventojai gauna žodinę padėką iš savo vadovų ir kaip jie vertina dėkingumo svarbą motyvacijai darbe bei emocinei gerovei, šių metų sausio mėnesį atliko bendrovė „Norstat“.
About the Author
