Autorius: Raul Eamets, banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas
Šiais metais Lietuvoje atsivėrė galimybė gyventojams išsiimti antrojoje pensijų pakopoje sukauptas lėšas. Pirmieji išimti pinigai į banko sąskaitas atkeliaus jau balandį. Tai labai primena Estijos patirtį, kai analogiška pensijų reforma buvo įgyvendinta 2021 metais. Tuomet ir ten vyko aktyvios diskusijos apie tai, kaip tas lėšas galima panaudoti tikslingiausiai.
Pamokos iš Estijos: kur nukeliavo pensijų pinigai?
Estijoje 2021 metais reforma į ekonomiką paleido didžiulę kapitalo bangą. Nors iš pradžių baimintasi neigiamų pasekmių, itin rimtų makroekonominių sukrėtimų pavyko išvengti.
Gyventojų išsiimti pinigai šalyje pasiskirstė į tris pagrindines kategorijas:
-apie 25 proc. lėšų atiteko tiesioginiam vartojimui;
-apie 25 proc. buvo skirta esamoms skoloms ir įsipareigojimams padengti;
-apie 50 proc. pinigų liko bankų sąskaitose.
Be to, netrukus po reformos prasidėjus energetikos krizei, šios papildomos lėšos tapo savotišku juodos dienos krepšeliu. Tai padėjo namų ūkiams padengti sparčiai kylančias pragyvenimo išlaidas ir apsisaugoti nuo aukštos infliacijos smūgio.
Vis dėlto statistika atskleidžia ir kitą medalio pusę. Praėjusiais metais net 92 proc. naujų pensijų mokėjimo prašymų Estijoje buvo pateikti siekiant atsiimti visą sumą iškart. Tai rodo, kad, sulaukę pensinio amžiaus, žmonės linkę pinigus išleisti stambiems pirkiniams, pavyzdžiui, naujam automobiliui ar buto remontui, o ne paskirstyti juos per visus likusius pensijos metus. Tai gali kelti tam tikrų pavojų, tačiau bent jau kol kas jokių masinių problemų Estijoje nepastebėta.
Pinigus iš antrosios pensijų pakopos išsiimti verta ne visiems
Gyvename laikotarpiu, kai dėl geopolitinių konfliktų Artimuosiuose Rytuose ir Europos centrinių bankų politikos galime greitai įžengti į naują ilgalaikį infliacijos ciklą. Turint bent bazinį ekonomikos supratimą, tampa akivaizdu, kad tiesiog kaupti pinigus nėra racionalu, nes kylančios kainos negailestingai tirpdo santaupų perkamąją galią.
Todėl vienas prasčiausių sprendimų, kurį šiandien gali priimti atlaisvintų pensijos pinigų laukiantys gyventojai, yra tiesiog išsiimti savo lėšas ir padėti jas į įprastą jokių palūkanų negeneruojančią banko sąskaitą arba tiesiog „po pagalve“. Jeigu žmogus neturi jokios aiškios investavimo vizijos ar žinių, geriausia būtų pinigų, sukauptų antrojoje pensijų pakopoje, apskritai neliesti. Išsiimti pinigus vien todėl, kad „galima“, nėra gera idėja.
Situacija iš esmės keičiasi, jeigu atsiranda proga šias lėšas įdarbinti investuojant į infliacijai atsparų turtą. Šiuo metu populiaru investuoti išsiimtus pinigus į žemę, mišką ar nekilnojamąjį turtą. Pavyzdžiui, per pastaruosius porą dešimtmečių žemės kaina Estijoje išaugo kelis kartus, panašios tendencijos stebimos ir Lietuvoje, nors šiose rinkose egzistuoja nemaža geopolitinė rizika.
Ideali turto klasė neegzistuoja
Tačiau investavimo pasaulyje su rizikomis reikia susitaikyti – jos yra įprastos visur.
Praėjusiais metais akcijų rinkos ir pensijų fondai fiksavo gražų augimą. Tačiau neturėtume leistis apakinami šio blizgesio. Akcijų rinkos nuolat juda aukštyn ir žemyn – pavyzdžiui, 2022 metais jos atnešė didelių nuostolių.
Be to, pesimistai jau kurį laiką perspėja, kad su dirbtinio intelekto plėtra susijusių įmonių akcijos yra smarkiai pervertintos ir netrukus gali įvykti korekcija. Realybė tokia, kad mes tiesiog nežinome, kada ir kur sprogs kitas akcijų rinkos burbulas.
Jei atsiranda galimybė investuoti lėšas į infliacijai atsparų turtą: žemę, mišką ar nekilnojamąjį turtą – tai gali būti puikus variantas. Naujos žemės mūsų pasaulyje neatsiranda, o žmonių tik daugėja. Vis dėlto kliautis vien nekilnojamuoju turtu pavojinga dėl jo nelikvidumo – prireikus grynųjų pinigų greitai (pavyzdžiui, sveikatos problemoms spręsti), parduoti žemę ar butą už tinkamą kainą gali užtrukti.
Na, o išsiimti pinigus iš pensijų fondo ir padėti juos į įprastą banko sąskaitą, už kurią nemokamos jokios palūkanos, tiesiog nėra prasmės. Net ir indėliai ar palūkanas mokančios sąskaitos yra sprendimas, leidžiantis tikslingiau taupyti. Tai taip pat gali būti tarpinė stotelė pensijai kaupiamiems pinigams, kai sprendžiate, kur tuos pinigus investuoti. Tačiau indėliai, kaip ilgalaikis variantas pensijai kaupti, siūlo pernelyg mažą grąžą.
Tai ką daryti Lietuvos gyventojams?
Atsakymas gana paprastas: jeigu neturite jokių investicinių idėjų, gali būti geriau tiesiog palikti pinigus antrojoje pensijų pakopoje. Tačiau, jei matote galimybę sumaniai investuoti šias lėšas į infliacijai atsparų turtą, tai gali padėti veiksmingiau apsaugoti ir auginti jūsų pinigus.
Svarbiausia prisiminti, kad nei antrosios pakopos fondas, nei pavienis žemės sklypas savaime negarantuoja visiško ekonominio saugumo. Tik subalansuotas požiūris paskirstant rizikas tarp skirtingų turto klasių padės ramiau pasitikti senatvę ar finansinius iššūkius ateityje.
Tai nėra investavimo patarimas ar rekomendacija priimti finansinius sprendimus – šiame tekste pateikiama tik asmeninė autoriaus nuomonė. Prieš priimdami bet kokius investicinius sprendimus, savarankiškai įvertinkite riziką ir, jei reikia, pasitarkite su licencijuotu finansų specialistu.
About the Author
