12–14 proc. žmonių pasaulyje serga lėtine inkstų liga, tačiau vos dešimtadaliui pacientų ši diagnozė nustatoma laiku. Lietuvoje inkstų funkcijos sutrikimų daugėja, o specialaus gydymo, tokio kaip pakaitinė inkstų terapija, vis dažniau prireikia dėl spartaus visuomenės senėjimo bei bendro lėtinių ligų dažnėjimo. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (VMKL) gydytojai pabrėžia, kad dalies inkstų ligų progresavimo galima išvengti arba jį reikšmingai atitolinti – tam pakanka reguliariai tikrintis sveikatą, kontroliuoti lėtines ligas ir laikytis sveikos gyvensenos principų.
VMKL direktorė med. dr. Aušra Bilotienė-Motiejūnienė pabrėžia, kad augantis inkstų ligomis sergančių pacientų skaičius rodo ne tik medicininę, bet ir sisteminę problemą.
„Šiandien matome aiškią tendenciją – pacientų, turinčių inkstų funkcijos sutrikimų, daugėja. Tai lemia tiek visuomenės senėjimas, tiek augantis lėtinių ligų paplitimas. Todėl itin svarbu užtikrinti ne tik ankstyvą diagnostiką, bet ir koordinuotą skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimą, kuris leidžia laiku valdyti ligos eigą ir išvengti sudėtingų komplikacijų“, – sako ji.
Pasak VMKL direktorės, kartu tai reiškia ir didesnį atsakomybės poreikį sveikatos sistemai – reikia užtikrinti, kad pacientams būtų prieinamas savalaikis, kokybiškas gydymas bei modernios sąlygos sudėtingesnėms ligos stadijoms valdyti. Ši kryptis nuosekliai stiprinama plečiant nefrologijos paslaugas ir gerinant dializės gydymo galimybes.
„Pastaraisiais metais atsirandantys nauji gydymo metodai leidžia reikšmingai sulėtinti ligos progresavimą, todėl mūsų tikslas – sudaryti sąlygas šiuos sprendimus taikyti kuo plačiau ir anksčiau“, – sako ji.
Nepakankama lėtinių ligų kontrolė ir per retai atliekami elementarūs tyrimai
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Gydytoja nefrologė Alicija Bartašūnaitė-Afanasjeva atkreipia dėmesį, kad inkstų funkcijos sutrikimai dažniausiai nustatomi pacientams, jau sergantiems kitomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu ar arterine hipertenzija. Taip yra todėl, kad šios būklės ilgainiui pažeidžia inkstų kraujagysles ir silpnina jų gebėjimą filtruoti kraują.
Kita vertus, kaip pastebi ji, inkstų ligas nustatyti nėra paprasta, nes jos ilgą laiką nesukelia aiškių simptomų. Skirtingai nei daugelio kitų organų sutrikimai, lėtinė inkstų liga dažniausiai nepasireiškia stipriu skausmu. Daugeliu atvejų pacientai jaučia tik bendrus negalavimus – nuolatinį nuovargį, silpnumą, sumažėjusį apetitą ar svorio kritimą.
„Deja, labai dažnai susiduriame su lėtine inkstų liga per vėlai, kai pagrindinės ligos gydyti jau nebegalime, o pažeidimas būna per didelis. Tik maždaug dešimtadaliui pacientų pavyksta nustatyti tikslią diagnozę“, – sako A. Bartašūnaitė-Afanasjeva
Gydytoja nefrologė pabrėžia, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl inkstų ligos diagnozuojamos pavėluotai, yra nepakankama lėtinių ligų kontrolė ir per retai atliekami elementarūs tyrimai.
„Didelė dalis pacientų, ypač vidutinio amžiaus, jau turi nustatytas lėtines ligas, tačiau jų stebėsena nėra pakankamai nuosekli. Paprasti kraujo ir šlapimo tyrimai, kurie nereikalauja didelių kaštų, gali parodyti, ar inkstų funkcija išlieka stabili, ar pradeda blogėti. Deja, praktikoje dažnai susiduriame su tuo, kad net toks paprastas tyrimas kaip bendras šlapimo tyrimas atliekamas per retai“, – teigia A. Bartašūnaitė-Afanasjeva.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad net ir nejaučiant aiškių simptomų svarbu reguliariai stebėti sveikatos rodiklius. Jeigu žmogus bent kartą yra pastebėjęs padidėjusį kraujospūdį, tai jau signalas atlikti šlapimo tyrimą. Nustačius pakitimų, atliekama inkstų echoskopija, leidžianti įvertinti galimus struktūrinius pokyčius. Laiku atlikti tyrimai padeda diagnozę nustatyti anksčiau ir sulėtinti ligos progresavimą.
„Tikėtina, kad inkstų ligų ateityje tik daugės, nes mūsų populiacija sensta, į ligonines patenka vis vyresnio amžiaus pacientai, kurie turi ne tik ryškias lėtines ligas, bet ir labai išreikštą širdies nepakankamumą. Širdies nepakankamumas praktiškai visada eina koja kojon su lėtine inkstų liga“, – akcentuoja gydytoja.
Neretai prireikia pakaitinės inkstų terapijos
Daliai pacientų inkstų funkcijos sutrikimai progresuoja iki stadijos, kai vien medikamentinio gydymo nebepakanka ir tenka taikyti pakaitinę inkstų terapiją.
Populiariausia jos forma – hemodializė. Tai pakaitinės inkstų terapijos metodas, kai pacientams 2–3 kartus per savaitę specialios procedūros metu dializės aparato pagalba iš kraujo pašalinami susikaupę toksinai.
„Jeigu pacientas į gydymo įstaigą atvyksta esant ūmiam inkstų funkcijos sutrikimui ir matome, kad vadinamieji ureminiai rodikliai kraujyje yra labai aukšti, o konservatyvus gydymas nebėra veiksmingas, pradedame pakaitinę inkstų terapiją – hemodializę. Gydymo eigoje vertiname, ar inkstų funkcija atsistato, ieškome ūmaus sutrikimo priežasčių. Neretai pacientai pasveiksta nuo ūminio inkstų nepakankamumo, jų inkstų funkcija normalizuojasi arba lieka lėtinės inkstų ligos fonas, todėl jie toliau stebimi nefrologo“, – pasakoja A. Bartašūnaitė-Afanasjeva.
Kita pacientų grupė, kuriai gali prireikti pakaitinės inkstų terapijos, pasak gydytojos, yra sergantieji lėtinėmis inkstų ligomis. Jie ilgą laiką stebimi ambulatoriškai, jiems periodiškai atliekami tyrimai, o pakaitinei inkstų terapijai ruošiami tuomet, kai liga progresuoja ir blogėja tyrimų rodikliai.
Geriausias vaistas – teisingi kasdieniai įpročiai ir rūpinimasis savimi
Specialistai pabrėžia, kad inkstų ligų rizika glaudžiai susijusi su kasdieniais žmogaus įpročiais ir lėtinių ligų kontrole. Net ir nedideli gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sulėtinti inkstų funkcijos blogėjimą bei išvengti rimtesnių sveikatos problemų ateityje.
„Jeigu žmogus serga lėtinėmis ligomis, labai svarbu jas tinkamai koreguoti – kontroliuoti kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje, vartoti pakankamai skysčių. Tai leidžia atitolinti lėtinės inkstų ligos išsivystymą. Taip pat didelę reikšmę turi fizinis aktyvumas, sveika mityba ir normalus kūno svoris, nes nutukimas ir metaboliniai sutrikimai yra svarbūs rizikos veiksniai“, – sako ji.
Gydytoja taip pat atkreipia dėmesį, kad inkstų sveikatai svarbus ne tik judėjimas ar mityba, bet ir atsakingas vaistų vartojimas. Praktikoje dažnai susiduriama su pacientais, kurie nesilaiko rekomenduojamų vaistų nuo skausmo dozių. Vartojant šiuos vaistus būtina laikytis nustatytų dozių ir užtikrinti pakankamą skysčių kiekį. Inkstai filtruoja viską, kas patenka į organizmą, todėl jiems svarbus balansas – tiek skysčių trūkumas, tiek perteklius gali būti žalingas.
About the Author
