Šiandien jau aiškiai galima matyti sritis, kuriose dirbtinis intelektas (DI) keičia darbuotojus – IT įmonėse jis geba rašyti paprastą kodą, advokatams padeda akimirksniu surinkti reikiamą informaciją, nagrinėjant teisinius klausimus. KTU ekspertai sako, kad dar viena sritis, kuri žaibiškai transformuojasi – asmeninio asistento pozicija versle.
Nuo pokalbių iki proaktyvių veiksmų
Vienas tokių įrankių, kuris įsiveržė į verslo pasaulį – atvirojo kodo DI agentų platforma verslo funkcijoms automatizuoti – „OpenClaw“. Tai technologinė platforma, kuri leidžia pasileisti pažangų asmeninį DI asistentą.
„OpenClaw“ gali veikti nešiojamajame kompiuteryje, namų serveryje arba virtualiame privačiame serveryje, todėl naudotojas išlaiko pilną duomenų kontrolę. Jis gali savarankiškai atlikti veiksmus bet kokioje operacinėje sistemoje bei integruojasi su įvairiomis pokalbių programėlėmis („WhatsApp“, „Telegram“, „Slack“ ir kt.). Įrankis taip pat prisimena naudotojo užklausas, proaktyviai bendradarbiauja, valdo naudotojo paskyras internete bei atlieka bet kokias kitas užduotis per papildomas integracijas su kitomis programomis.
„OpenClaw“ lengvai integruojasi su DI kalbos modeliais (pvz. „Claude“, „ChatGPT“, „DeepSeek“), kurie ir apibrėžia šios agentinės sistemos intelektą.
Naudotojai dalinasi, kad su šia sistema galima atlikti daugelį verslo funkcijų. Pavyzdžiui, inicijuoti veiksmus pagal naudotojo kontekstą (registruoti, suteikti ar panaikinti prieigas), koordinuoti prekių ar paslaugų užsakymą, inicijuoti ir audituoti finansines operacijas, paskirstyti užduotis ar kontroliuoti jų įvykdymą. DI agentas užduotis vykdo tol, kol pasiekia tikslą, o nesėkmės atveju proaktyviai bando iš naujo.
„OpenClaw“ yra nemokama platforma, tačiau jos veikimui reikalinga integracija su DI kalbos modeliais, kurių pritaikymas verslo funkcijoms gali būti brangus. Renkantis DI kalbos modelį ar naudojant agentinę sistemą būtina įvertinti rizikas: remiantis klaidinga informacija, DI agentas gali įvykdyti nuostolingą veiksmą arba privelti klaidų, paviešinti asmeninę ar komercinę vertę turinčią informaciją. Svarbu įvertinti bei suvaldyti kibernetinio saugumo rizikas.
Nors „OpenClaw“ dar nėra verslui paruoštas produktas su tiekėjo palaikymu ir visais atitikties dokumentais, ekspertai sutaria, kad tai lemia neišvengiamus verslo funkcijų valdymo pokyčius.
Atvirumas – raktas į inovacijas
„OpenClaw“ yra atvirojo kodo technologinė platforma, o tai reiškia, kad bet kas gali peržiūrėti, tobulinti ir platinti kodą pagal licencijos sąlygas.
Toks atvirumas lemia ir aukštą optimizavimo intensyvumą. Dėl techninių ir reguliacinių sprendimų „OpenClaw“ lengvai integruojasi su kitais įrankiais, tačiau išlaiko galimybę veikti lokaliai, o tai suteikia daugiau laisvės optimizuoti sistemą pagal poreikį.
Tuo tarpu didžiosios įmonės, tokios kaip „Google“ ar „Apple“, riboja savo vystomų technologijų integraciją su kitais, ne šių įmonių vystomais technologiniais sprendimais dėl saugumo, privatumo ir kitų pasirinkimų.
„Visiems prieinama technologija suteikia platesnes galimybes inovacijoms atsirasti ir vystytis. Atvirumas leidžia technologiją kurti ir tobulinti didesniam profesionalų ratui, o tai lemia spartesnę plėtrą ir kokybiškesnę technologijų integraciją versle“, – sako Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorė dr. Monika Petraitė.
Kaip keičiasi darbo organizavimas?
Agentinės sistemos leidžia turėti efektyvų asistentą čia ir dabar be didelių investicijų. Įsidiegti platformą užtrunka keletą minučių, naudotis pakanka bazinių gebėjimų, tačiau produktyvumas keičiasi iš esmės.
Tam, kam anksčiau reikėjo dienų ar net savaičių, dabar gali įvykti per keletą minučių. Idėjos, kurių įgyvendinimui buvo sunku rasti laiko, finansinio resurso ar know-how, dabar gali būti įgyvendinamos ženkliai optimaliau.
„Vertė kuriama per nepertraukiamą veikimą: sistema veikia 24/7, rezultatas yra užtikrintas, o kaštai – prognozuojami. Tai suteikia verslui stabilumo ir leidžia sprendimams veikti globaliai, nepriklausomai nuo laiko, vietos ar žmogiškųjų veiksnių“, – sako KTU EVF prof. Mantas Vilkas.
Pasak KTU EVF doktorantės Raimondos Kundrotaitės, naudotojas tampa tikslų, o ne procesų architektu.
„Tai žymi esminį mąstymo pokytį organizacijose: žmogus nebeprojektuoja proceso, o apibrėžia rezultatą. Supratęs verslo kontekstą, naudotojas formuluoja tikslą, o agentinė sistema pati sukuria, vykdo ir adaptuoja veiksmų seką jam pasiekti“, – sako ji.
Nuo technologijos valdymo – prie valdymo per technologiją
Technologija nebėra atskiras įrankis ar IT infrastruktūros elementas. Agentinė sistema tampa valdymo platforma, kuri autonomiškai ir proaktyviai priima sprendimus, kad pasiektų naudotojo norimą rezultatą.
Organizacijos svarbu nustatyti, kokioms verslo funkcijoms atlikti tokie įrankiai tinkamiausi, o taip pat, kokios agentinių sistemų veikimo ribos, priimtinos rizikos. Dėl to, agentinių sistemų taikymas reikalaus pokyčių organizacijos struktūroje, veiklos valdyme ir darbo organizavime.
Gebėjimas formuluoti agentinei sistemai suprantamus dinamiškus tikslus, apsibrėžti agentinių sistemų veikimo ribas ir efektyviai su jomis sąveikauti tampa esmine inovatyvios organizacijos kompetencija.
Agentinė sistema pati parenka efektyviausią užduočių įvykdymo ar tikslų įgyvendinimo procesą. Tai organizacijoms leidžia atsisakyti perteklinio procesų planavimo ir kontrolės, valdyti rizikas, susijusias su tikslų įgyvendinimą ribojančiu kompetencijų trūkumu bei optimaliau paskirstyti išteklius.
About the Author
