Europos Komisija, siekdama įgyvendinti žaliojo kurso tikslus – mažinti aplinkos taršą, skatinti žiedinę ekonomiką ir didinti žemės ūkio tvarumą, iki 2030 m. tikisi sumažinti mineralinių trąšų naudojimą ne mažiau kaip 20 proc. Prie šių tikslų įgyvendinimo prisideda ir KTU doktorantė, kurianti naujas trąšas iš vabzdžių auginimo atliekų.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto Chemijos inžinerijos krypties doktorantė Goda Gudinskaitė atkreipia dėmesį, kad dirvožemių būklė Europoje kelia vis daugiau susirūpinimo – didelė žemės ūkio dirvožemių dalis susiduria su sparčiu organinės medžiagos – humuso – mažėjimu, o tai daro įtaką ne tik derlingumui, bet ir sukelia dirvožemio degradaciją.
„Mineralinių trąšų, o ypač azoto, gamyba yra labai imlus energijai procesas – azoto trąšų gamybai sunaudojama apie 2 proc. pasaulio energijos išteklių, o taip pat išskiriama reikšminga dalis šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Šie iššūkiai ir Žaliojo susitarimo apribojimai, verčiantys mažinti mineralinių trąšų naudojimą, pagrindžia būtinumą ieškoti alternatyvių, efektyvių ir aplinkai palankesnių tręšimo sprendimų“, – teigia G. Gudinskaitė.
Potencialas naujų trąšų kūrimui
Visame pasaulyje sparčiai auga vabzdžių auginimo sektorius, todėl susidaro vis daugiau jų auginimo šalutinių produktų. Pasak G. Gudinskaitės, šios žaliavos panaudojimas tręšiamiesiems produktams gaminti leistų ne tik mažinti atliekų susidarymą, bet ir kurti pridėtinės vertės produktus.
„Vabzdžių šalutinių produktų žaliavos yra tiriamos, apdorojamos ir pritaikomos taip, kad iš jų būtų galima pagaminti stabilų, veiksmingą tręšiamąjį produktą. Tokiu būdu vienu metu sprendžiamos kelios problemos – mažinamas atliekų kiekis, kuriamos tvaresnės trąšos ir mažinama priklausomybė nuo tradicinių, daug energijos reikalaujančių produktų“, – pasakoja KTU doktorantė.
Šis G. Gudinskaitės tyrimas vyko keliais etapais – pirmiausia ji išsamiai analizavo vabzdžių atliekas, nustatė jų cheminę sudėtį, maisto medžiagų kiekius, vertino fizikines savybes. Vėliau iš šių atliekų gamino ekstraktus, siekiant išskirti biologiškai aktyvias medžiagas.
„Kitame etape kūriau trąšų formules, o pagaminti produktai buvo analizuojami laboratorijoje, vertinta jų cheminė sudėtis, stabilumas ir agrocheminės savybės. Taip pat buvo atliekami augalų vegetaciniai tyrimai, siekiant įvertinti trąšų poveikį augimui ir maisto medžiagų pasisavinimui“, – pastebi G. Gudinskaitė.
KTU doktorantė priduria, kad gauti rezultatai parodė, jog naujai sukurti komponentai gali būti sėkmingai integruojami į tręšiamuosius produktus ir turėti teigiamą poveikį augalams, todėl ši žaliava turi potencialo tapti inovatyvių trąšų dalimi.
Galimybė vystyti naujas idėjas
Naujovių kūrimas trąšų pramonėje, galimybė prisidėti prie pažangesnių ir tvaresnių sprendimų vystymo – tai priežastys, atvedusios G. Gudinskaitę į doktorantūros studijas. Dar magistrantūros studijų metu ji buvo įsitraukusi į mokslinius tyrimus ir daug laiko praleisdavo laboratorijoje. Būtent ši patirtis ir paskatino tęsti studijas.
„Norėjau dar labiau gilinti žinias ir prisidėti prie realiai pritaikomų technologinių sprendimų kūrimo. Doktorantūros studijų metu turėjau galimybę apsilankyti net keturiose skirtingose šalyse, kur tarptautinių konferencijų metu pristačiau savo tyrimų rezultatus. Šios išvykos buvo vertingos ne tik profesine, bet ir asmenine prasme“, – pasakoja KTU doktorantė.
Stažuotės užsienyje doktorantams padeda užmegzti naudingus profesinius kontaktus, kurie ateityje gali peraugti į bendradarbiavimą. G. Gudinskaitė atkreipia dėmesį, kad konferencijose pristatomi ne tik atliktų tyrimų rezultatai, bet ir susipažįstama su kitų šalių doktorantų bei mokslininkų vykdomais tyrimais.
„Tai leidžia sužinoti, su kokiais iššūkiais jie susiduria, pasidalinti praktiniais patarimais ir patirtimi. Be to, kiekviena kelionė – tai galimybė pažinti kitą šalį ir jos kultūrą. Tokios patirtys ne tik plečia akiratį, bet ir suteikia motyvacijos tolesniems tyrimams bei naujoms idėjoms“, – priduria G. Gudinskaitė.
About the Author
