Klimato kaita šiandien yra viena aktualiausių temų pasaulyje, tačiau Mykolo Romerio universiteto (MRU) tyrėjų Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidžia mažiau matomą šios problemos pusę – kas iš tikrųjų gauna balsą žiniasklaidoje. Analizuojant populiariausias klimato kaitos naujienas portale LRT.lt paaiškėjo, kad informacijos šaltinių pasirinkimas nėra neutralus: jame ryškiai dominuoja vyrai.
Viena iš tyrimo autorių, prof. dr. Asta Zelenkauskaitė, pabrėžia, kad šaltinių pasirinkimas nėra tik techninis žurnalistų sprendimas:
„Tai, kas cituojama ir kas gauna balsą, formuoja ne tik naujienų turinį, bet ir visuomenės suvokimą apie tai, kas yra autoritetas klimato kaitos klausimais.“
Vyrai dominuoja tarp cituojamų šaltinių
Tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė visų cituojamų šaltinių klimato kaitos naujienose yra vyrai, o moterys sudaro mažiau nei trečdalį. Likusi dalis tenka mišriems arba apskritai neidentifikuotiems šaltiniams. Tai reiškia, kad net globalioje temoje, kuri paliečia visus visuomenės narius, viešajame diskurse dominuoja viena lytis.
Ši disproporcija pastebima tiek nacionalinėse, tiek tarptautinėse naujienose, o moterų balsas išlieka mažiau girdimas nepriklausomai nuo temos geografinio konteksto.
Skirtingi vaidmenys: kas laikomas autoritetu?
Svarbu ne tik tai, kas kalba, bet ir kokį vaidmenį tas balsas atlieka. Tyrimas atskleidžia, kad vyrai dažniau pristatomi kaip autoritetingi veikėjai – politikai, institucijų atstovai ar sprendimų priėmėjai. Tuo tarpu moterys dažniau cituojamos kaip ekspertės arba paprastos visuomenės atstovės, besidalijančios savo patirtimi.
Pasak prof. dr. A. Zelenkauskaitės, tai rodo platesnes struktūrines problemas:
„Net ir įtraukus moterų balsus, jie dažnai pateikiami kitokiame – mažiau galios turinčiame – kontekste, o tai atspindi visuomenėje įsitvirtinusius lyčių vaidmenis.“
Žurnalistų pasirinkimai taip pat turi reikšmę
Tyrimas taip pat atkreipia dėmesį į pačių žurnalistų vaidmenį. Nustatyta, kad vyrai žurnalistai dažniau renkasi cituoti vyrus, o moterys žurnalistės linkusios įtraukti įvairesnius šaltinius – tiek vyrus, tiek moteris.
Tai rodo, kad šaltinių pasirinkimas nėra vien tik atsitiktinis ar paremtas prieinamumu. Jis susijęs su profesiniais tinklais, įpročiais ir galbūt net nesąmoningais šališkumais, kurie formuoja viešąjį diskursą.
Kodėl tai svarbu visuomenei?
Šaltinių įvairovė žiniasklaidoje nėra tik profesinis standartas – ji tiesiogiai veikia visuomenės suvokimą. Tie, kurie kalba viešai, tampa autoritetais ir formuoja nuomonę apie tai, kas yra svarbu ir kaip reikėtų spręsti problemas.
Kai dominuoja vienos lyties balsai, visuomenė gauna siauresnį požiūrį į klimato kaitą. Tai gali lemti ne tik ribotesnį problemos supratimą, bet ir mažiau įvairius sprendimus. Ypač svarbu tai, kad moterys dažnai turi skirtingas patirtis ir perspektyvas, susijusias su klimato kaitos poveikiu bendruomenėms.
Ką galima keisti?
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad situacija nėra neišvengiama. Žiniasklaida galėtų aktyviau ieškoti įvairesnių ekspertų, plėsti šaltinių ratą ir sąmoningai siekti lyčių balanso. Taip pat svarbu įtraukti daugiau kasdienės patirties balsų – žmonių, kurie tiesiogiai susiduria su klimato kaitos pasekmėmis.
Šis tyrimas atskleidžia platesnę žinutę, kad klimato kaitos komunikacija nėra vien tik apie mokslą ar politiką – ji taip pat susijusi su tuo, kaip visuomenėje pasiskirsto balsas ir matomumas. Norint spręsti globalias problemas, būtina užtikrinti, kad būtų girdimos įvairios patirtys ir perspektyvos. Kitaip tariant, svarbu ne tik ką sakome apie klimato kaitą, bet ir kas tai sako.
Projektas „Pasitikėjimo mokslu didinimas kaip priemonė stiprinant visuomenės atsparumą netikroms žinioms (angl. fake news) klimato kaitos kontekste“ finansuotas Lietuvos mokslo tarybos (LMT), sutarties Nr. P-VIS-23-57.
About the Author
