Kovo 9 d. Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto literatūrologui bei vertėjui doc. dr. Marijui Šidlauskui įteikta Vyriausybės kultūros ir meno premija už nuopelnus Lietuvai.
Kasmet skiriama ne daugiau kaip 12 Vyriausybės kultūros ir meno premijų. Premijos skiriamos Lietuvos, taip pat pasaulio lietuvių kultūros ir meno kūrėjams ir veikėjams už svarų indėlį į kultūrą ir meną bei ypatingus šios srities nuopelnus. Vyriausybės kultūros ir meno premijos skiriamos nuo 1997 metų. Šiemet Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisija iš 60 pasiūlytų pretendentų atrinko 12 Vyriausybės kultūros ir meno premijų laureatų.
„Nepastoviame, dažnai neramiame pasaulyje kultūros ir meno svarba tik didėja. Kūrėjai leidžia jį pamatyti kitaip, pamatyti skvarbesniu žvilgsniu, tik per kultūrai ir menui būdingą optiką, o kartais tiesiog sugrąžina mus prie nekintančių, svarbos neprarandančių tiesų ir pakylėjančio grožio. Džiaugiamės ir didžiuojamės visais Vyriausybės kultūros ir meno premijų laureatais. Nesustokite kurti, šviesti ir džiuginti žiūrovų, skaitytojų, klausytojų ir kiekvieno, kuriam prabyla Jūsų darbai“, – sako Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė.
Šis įvertinimas itin svarbus Klaipėdos universitetui, nes dar kartą patvirtina universiteto akademinės bendruomenės indėlį į Lietuvos kultūros ir humanitarinių mokslų lauką. Doc. dr. Marijaus Šidlausko veikla – literatūros tyrimai, kritika, eseistika, vertimai ir ilgametis darbas su studentais – reikšmingai prisidėjo prie humanitarinių studijų stiprinimo bei kultūrinio dialogo puoselėjimo Klaipėdoje ir visoje Lietuvoje.
Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas pabrėžia, kad šis apdovanojimas yra svarbus visai universiteto bendruomenei: „Didžiuojamės, kad Klaipėdos universitete dirbantys mokslininkai yra pripažįstami nacionaliniu mastu. Doc. dr. Marijaus Šidlausko veikla liudija, kad universitetas yra ne tik mokslo, bet ir gyvosios kultūros erdvė. Tokie įvertinimai stiprina mūsų bendruomenę ir primena, kokią svarbią misiją universitetas atlieka puoselėdamas humanitarinę mintį, kalbą ir kultūrą.“
Apie doc. dr. Marijų Šidlauską
Iš Klaipėdos krašto kilęs Marijus Šidlauskas, baigęs anglų filologijos studijas Vilniaus universitete, 1976 m. persikraustė gyventi į Klaipėdą. 1985–1991 m. dėstė Vilniaus konservatorijos Klaipėdos fakultete anglų kalbą ir lietuvių literatūrą, nuo 1991 m. – lietuvių literatūrą Klaipėdos universitete, 1993 m. tapo docentu. Svarbiausi dėstyti kursai: XIX a. antros pusės – XX a. lietuvių literatūra; Literatūros teorijos įvadas; Literatūros sociologija (magistrantams), vadovavo bakalauro bei magistro studijų darbams.
Marijus Šidlauskas parengė ir išleido monografiją Poetas ir visuomenė XIX–XX a. sankirtoje (1994), straipsnių rinkinį Orfėjas mokėjo lietuviškai (2006), pokalbių knygą Vartai į abi puses: Viktoriją Daujotytę kalbina Marijus Šidlauskas (2015), kolektyvinę monografiją Krikščionybė ir šiuolaikinė lietuvių literatūra (kartu su Dalia Čiočyte, Asta Gustainiene, Dalia Jakaite, 2018), straipsnių rinkinį Kairiarankio kentauro pėdomis (2023); išvertė Terry Eagletono monografiją Įvadas į literatūros teoriją (2000), Johno Naughtono studiją Trumpa ateities istorija (kartu su Vida Kalpokaite, 2006).
Už literatūros kritikos bei eseistikos darbus doc. dr. Marijus Šidlauskas iki šiol yra pelnęs tris premijas: Jotvingių (1996), Ievos Simonaitytės literatūrinę premiją (2008) ir Vytauto Kubiliaus premiją (2014).
Apie doc. dr. Marijų Šidlauską labai šiltai atsiliepia KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Filologijos katedros kolegos: „Idealistai yra žemės druska. Šių retų, bet visuomenei, kultūrai gyvybiškai būtinų žmonių kategorijai neabejotinai priklauso Marijus Šidlauskas. Intelektualas, ypatingos literatūrinės klausos talentas, kalbos aristokratas ir tiesiog širdingas žmogus. Mūsų Katedros Kolega, kurio ištikimybė savo tėvų žemei, kalbai, kultūrai ir, žinoma, literatūrai viršija paprasto žmogaus jėgas. Tai ypatingos vidinės dermės, moralinio įsipareigojimo sau ir aplinkiniams asmenybė. Niekada alkūnėmis į priekį nesigrumdęs, laipsnių ir premijų nesiekęs, o vis dėlto savo talento, profesinio ir žmogiškojo, aukštai iškeltas.“
About the Author
