Kaune veiklą pradėjo naujasis „ACE Logistics“ terminalas, į kurį investuota 7 mln. eurų. Tai antrasis bendrovės logistikos centras Lietuvoje po Vilniuje veikiančio padalinio. Terminale įrengta 40 krovos rampų, o projektas orientuotas į augančias krovinių apimtis ir planuojamą paslaugų plėtrą – įmonė tikisi 20 proc. metinio pardavimų augimo.
„ACE Logistics“ vadovės Juanos Kudarauskienės teigimu, Kauno terminalas leis geriau valdyti krovinių srautus ir pasirengti didesniam tarptautinių pervežimų intensyvumui – tai ilgalaikė infrastruktūra, kuri turi veikti efektyviai tiek šiandien, tiek augant srautams ateityje.
„Planuodami terminalą siekėme, kad sprendimai būtų pritaikyti kasdieninio darbo optimizavimui: mažiau nereikalingų judesių, aiškesnė logika ir daugiau kontrolės tiek procesams, tiek saugumui. Naujasis terminalas gerokai padidins mūsų krovos pajėgumus ir sutrumpins tranzito laiką. Tai prisidės prie didesnio paslaugų efektyvumo“, – sako ji.
Daugiau nei 4 tūkst. kv. m ploto
Naujasis Kauno terminalas apima daugiau nei 4 tūkst. kv. m ploto: 4 tūkst. kv. m terminalo zona, taip pat įrengta 500 kv. m biuro erdvė. Toks išplanavimas svarbus ne tik operacijoms – klientams tai reiškia aiškesnį krovinių judėjimą ir greitesnį procesų valdymą, ypač kai krovinius reikia perrūšiuoti ir išsiųsti toliau be papildomo sandėliavimo.
„Mums buvo svarbu, kad objektas būtų patogus ne tik startui, bet ir augimui – dalis sprendimų numatyta taip, kad ateityje plėtra būtų paprastesnė“, – teigia įmonės vadovė.
Sprendimai, mažinantys „butelio kaklelius“
Terminale įrengtos 36 standartinės krovos rampos ir dvi rampos mikroautobusams, taip pat speciali šoninė rampa su stogu, leidžianti krauti per vilkiko šoną. Tai suteikia daugiau lankstumo, kai krovinį patogiau pasiekti ne per galą ir kai intensyvaus darbo metu svarbus saugus manevravimas.
J. Kudarauskienė atkreipia dėmesį, kad tokio tipo terminaluose esminis dalykas – sklandus srautų valdymas ir kuo mažiau „užstrigimų“ krovos zonoje. Kai kroviniai nėra sandėliuojami, o greitai perrūšiuojami ir išsiunčiami toliau, pralaidumas ir aiški krovos logika tampa kritiškai svarbūs.
Sklandžiai pamainai: šviesa, sauga, tęstinumas
Terminale natūralios šviesos daugiau užtikrina stoge ir ties rampomis integruoti langai bei skaidrus rampų stogas, o apšvietimui naudojama LED sistema su judesio ir šviesos davikliais. Inžinerinės sistemos sujungtos į bendrą pastato valdymo sistemą, leidžiančią centralizuotai valdyti apšvietimą, mikroklimatą ir energijos naudojimą. Pastato šildymui naudojama šiluma, kurios 90 proc. pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, o ateityje numatyta galimybė ant stogo įrengti saulės elektrinę.
Kasdieniam saugumui patalpa padalinta į dvi dalis, judėjimo zonose įrengti langai geresniam matomumui, o erdvės sužymėtos kryptimis ir saugumo juostomis. Impregnuotos grindys mažina dulkių kaupimąsi ir palengvina priežiūrą.
Procesų tęstinumui užtikrinti terminale naudojami krautuvai su ličio jonų baterijomis, įrengtos integruotos svarstyklės, pastate ir kiemo perimetre – vaizdo stebėjimo kameros, o elektros tiekimo sutrikimams numatytas generatorius.
„Kai terminale juda srautai, viskas turi veikti patikimai ir be trukdžių – nuo krovinio svėrimo iki elektros tiekimo“, – pastebi „ACE Logistics“ vadovė.
Auga tarptautiniai pervežimai
Kalbėdama apie rinkos kontekstą, J. Kudarauskienė pažymi, kad ryškesnės augimo tendencijos matomos tarptautiniuose pervežimuose.
„Matome didėjančius smulkesnių krovinių srautus tarptautiniuose vežimuose. Įmonės vis rečiau kaupia dideles atsargas – jos skaičiuoja, ko reikia čia ir dabar, todėl itin svarbus tampa reguliarus ir greitas tiekimas. Mūsų kasdieniai išvykimai ir pristatymai visoje Europoje leidžia klientams lanksčiai planuoti tiekimą, trumpinti terminus ir užtikrinti stabilų prekių likutį. Be to, reguliarios savaitinės konsolidacijos iš užjūrio rinkų suteikia galimybę optimizuoti kaštus ir užtikrinti pastovų srautą į Europą. Tai leidžia klientams išlaikyti tiekimo grandinės balansą net ir svyruojančioje rinkoje“, – užbaigia ji.
About the Author
