Kovo 25-ąją, trečiadienį, Rokiškyje pasibaigęs profesionalių teatrų festivalis „Teatro genas“ paskelbė šių metų laureatus. Vilniaus mažojo teatro (VMT) spektaklis „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“, režisuotas Oskaro Koršunovo, išrinktas geriausiu metų spektakliu. Už vieną pagrindinių vaidmenų jame Ramūnui Cicėnui atiteko geriausio aktoriaus laurai.
Spektaklį „Kantas“ VMT scenoje žiūrovai pirmąsyk išvydo pernai pavasarį. Jis iškart sulaukė didžiulio dėmesio ir pilnas žiūrovų sales renka iki šiol.
„Kantas“ pastatytas pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę, parašytą režisieriui Eimuntui Nekrošiui. Šiam nespėjus pagal ją sukurti spektaklio, misiją perėmė O. Koršunovas. Šiuo scenos kūriniu užbaigiama savotiška spektaklių trilogija – pirmosios dvi jos dalys buvo Rimo Tumino režisuoti spektakliai „Madagaskaras“ bei „Mistras“. Visus šiuos spektaklius vienija tas pats dramaturgas M. Ivaškevičius, o kiekvieno jų centre – išskirtinė istorinė asmenybė. Spektaklyje „Kantas“ – žymusis filosofas Imanuelis Kantas.
Apie kantiškąjį pasaulį – šmaikščiai
Žymiausiu savo veikalu „Grynojo proto kritika“ šis filosofas buvo užsibrėžęs kone neįmanomą misiją – ištirti žmogaus proto ribas ir sukurti tvirtus pagrindus metafizikos mokslui. Tačiau priešingai nei sudėtingas ir painus Kanto mąstymas, spektaklis „Kantas“ kantiškąjį pasaulį pristato įtraukiančiai ir šmaikščiai.
Kaip yra sakęs O. Koršunovas, jo pastatytas spektaklis yra ne apie Kantą ir ne apie jo veikalą. „Spektaklis yra apie mitą – tiek Kanto, tiek proto, apie patį mito buvimą, kuris savaime yra labai iškalbingas, apie galimas jo interpretacijas. Čia ir yra įdomusis dalykas, kad Kantas tampa tarsi nepažiniuoju kultūriniu mitu. Mes žinom, kad yra toks didis filosofas, kuris buvo labai protingas ir parašė kažką labai protingo, kas yra beveik neperskaitoma. Visa tai sukuria erdvę begalinėms interpretacijoms. Kad ir kaip būtų keista ir paradoksalu, bet tai ir yra gražiausia – atsiranda vietos komedijai, juokui, atsiveriančiai nežinomybei“, – aiškino režisierius.
Anot jo, gyvendamas atokiame, provincialiame Karaliaučiuje, I. Kantas sukūrė pamatus visai Vakarų filosofijai. „Ir kaip Kantas protu apmąsto protą, taip mes teatru galime apmąstyti teatrą, primindami, kad esame sukūrę pasaulinio lygio teatrą – režisūrinį, metaforinį, dramaturginį, ir aš į jį šiuo spektakliu apeliuoju“, – teigė O. Koršunovas.
Padėka už įvertinimą – iš Bulgarijos
Laureatų paskelbimo ceremonijoje negalėjęs dalyvauti „Kanto“ režisierius padėką ir linkėjimus kovo 25-osios vakarą į Rokiškį siuntė iš Bulgarijos sostinės Sofijos, kur šiuo metu gastroliuoja su spektakliu „Šventoji“.
Režisierius teigė, jog gilias šaknis turinčio teatro festivalio (jis ilgus metus vadinosi „Vaidiname žemdirbiams“) apdovanojimas jam reiškia labai daug. Todėl į Bulgariją atskriejusi žinia apie spektaklio laimėjimą ir Ramūnui Cicėnui skirtą apdovanojimą labai nudžiugino. „Šiame festivalyje esu buvęs daugybę kartų, rodyti savo spektaklius jo publikai – nepamirštama patirtis. Žiūrovai Rokiškyje yra išskirtiniai – daug matę, reiklūs, reaguojantys. Tai tikri teatro gurmanai“, – gerų žodžių publikai negailėjo O. Koršunovas.
Ypatingas ryšys su festivaliu
R. Cicėnas įvertinimo kaip geriausias metų aktorius sulaukė už Kanto tarno Martino Lampės vaidmenį. Spektaklis „Kantas“ jam tapo pirma proga kurti su O. Koršunovu. Aktorius net yra pasakojęs, kad darbas su šiuo režisieriumi jam pažadino kiek prigesusį norą vaidinti.
Įdomus sutapimas, jog būtent Rokiškyje R. Cicėnas pelnė savo pirmąjį teatro apdovanojimą – 2005-aisiais jis tapo perspektyviausiu aktoriumi už Kazimiero Pokšto vaidmenį spektaklyje „Madagaskaras“. „Pjesės „Madagaskaras“ autorius – Marius Ivaškevičius, režisierius – mano mylimas mokytojas Rimas Tuminas. 2026-aisiais festivalyje „Teatro genas“ Rokiškyje geriausiu esu pripažintas už Martino Lampės vaidmenį spektaklyje „Kantas“. Pjesės autorius – ir vėl Marius Ivaškevičius. Režisierius – genialusis Oskaras Koršunovas. Per 21-erius metus iš perspektyviausio mane pavertė geriausiu. Tokia perspektyva man patinka. Būtinai reikės atvažiuoti į Rokiškį dar po 21-erių metų – 2047-aisiais. Kažin kas gi ten manęs laukia?“ – sąmojo nestokojo aktorius.
Jaučiasi „geriausios įgulos“ dalimi
R. Cicėnas pasakojo, kad pastarasis apdovanojimas jam smagus, tai ženklas, jog darbas pastebėtas ir įvertintas, ypač kai įdėta „visa širdis, mintys ir prakaitas“. „Kita vertus, dar ne tai gali atsitikti, kai plauki geriausiu laivu, pavadinimu „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“, apsuptas geriausios įgulos, o prie vairo stovi geriausias kapitonas. Laimė ir garbė“, – džiaugėsi vienas talentingiausių savo kartos aktorių.
Kaip ir O. Koršunovas, R. Cicėnas negailėjo pagyrų Rokiškio publikai, kuri, anot jo, nėra dosni juoko. „Kartais atrodydavo, lyg būtum dvikovoje. Bet jeigu jau žiūrovai pajunta, kad scenoje nemeluoji ir tampi savas, tuomet atgalinis ryšys yra neapsakomai malonus ir abipusis. Labai linkiu „Teatro geno” festivaliui ilgai gyvuoti ir plėstis“, – teigė aktorius.
Tai jau antrasis apdovanojimas, kurį R. Cicėnas pelnė už šį vaidmenį. Pernai lapkritį Alytuje vykusiame tarptautiniame teatrų festivalyje „COM•MEDIA“ jis taip pat pripažintas geriausiu aktoriumi.
VMT scenoje gimęs kūrinys geriausiu metų spektakliu festivalyje „Teatro genas“ pripažįstamas antrus metus iš eilės – pernai tokio įvertinimo sulaukė „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“. Pagal kultinio amerikiečių dramaturgo Tennessee’io Williamso to paties pavadinimo pjesę spektaklį šiame teatre pastatė vokiečių režisierius Christianas Weise. Už vaidmenį šiame spektaklyje Tomas Rimkūnas pelnė ir geriausio aktoriaus apdovanojimą.
About the Author
