Kas iš tiesų lemia mūsų pasirinkimus parduotuvėje – kaina, įprotis, pasitikėjimas? 72 proc. Lietuvos gyventojų labiausiai pasitiki stikline pakuote, kai kalbama apie maisto ar gėrimų kokybę. O su tvarumu stiklinę pakuotę sieja 44 proc. – tai yra dažniausiai minimas pasirinkimas apklausoje. Tokios „Panevėžio stiklo“ tyrimo atskleistos lietuvių nuostatos artimos ir europiečiams. Tendencijos rodo, kad pirkėjai pakuotę vis dažniau vertina per kokybės ir tvarumo prizmę.
„Panevėžio stiklo“ inicijuotame bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktame tyrime didmiesčių, kitų miestų, rajonų ir kaimo vietovių gyventojai, vertindami pakuotę maisto ir gėrimų kokybės požiūriu, aiškiai išskyrė stiklinę tarą. Kitos pakuotės sulaukė gerokai mažesnio pasitikėjimo – popierinę ar kartoninę kaip patikimiausią nurodė 12 proc. respondentų, metalinę ir plastikinę – po 8 proc. Tai rodo, kad palyginti nedidelė dalis gyventojų šias pakuotes sieja su aukšta maisto ar gėrimų kokybe.
„Stiklinė pakuotė pastaruoju metu vėl dažniau atsiranda skirtingose produktų kategorijose – nuo gėrimų, maisto kūdikiams iki kosmetikos ir vaistų. Ir tai nėra staigus pokytis, veikiau nuoseklus vartotojų požiūrio susiformavimas, kai daugiau dėmesio skiriama pačiai medžiagai ir jos savybėms“, – sako „Panevėžio stiklo“ vadovas Gintaras Petrauskas.
Su tvarumu gyventojai dažniausiai sieja tiek stiklą, tiek popierių
Apklausos duomenimis, gyventojai stiklinę pakuotę išskiria ir vertindami vartojimo patirtį. Didžioji dalis apklaustųjų – 87 proc. – nurodė, kad iš stiklinės taros gerti jiems skaniau. Tuo metu šį pojūtį geriant iš plastikinės pakuotės išskiria tik 5 proc., o iš popierinės / kartoninės ir metalinės – po 4 proc.
O štai pakuotės tvarumo klausimu Lietuvos gyventojų nuomonės pasiskirsto tolygiau. Su tvarumu apklaustieji dažniausiai sieja stiklinę (44 proc.) ir popierinę ar kartoninę (43 proc.) pakuotes. Tuo metu metalinė pakuotė (7 proc.) ir plastikinė (6 proc.) su tvarumu asocijuojamos gerokai rečiau.
„Tvarumas nėra vienareikšmis terminas. Vieni tvarumą sieja su natūralumu, kiti – su perdirbimo galimybe ar pakartotiniu naudojimu. Todėl natūralu, kad skirtingos pakuotės čia konkuruoja tarpusavyje“, – teigia G. Petrauskas.
Stebimas stiklinių pakuočių populiarėjimas
Labai panaši nuomonė vyrauja ir kitose Europos šalyse, kur stiklinė ir popierinė bei kartoninė pakuotės su tvarumu taip pat siejamos dažniausiai. „McKinsey“ 2025 m. Europos vartotojų tyrimo duomenimis, stiklinė pakuotė tvariausia laikoma Prancūzijoje (63 proc.),Vokietijoje (61 proc.), Italijoje (51 proc.), Švedijoje (43 proc.) Tik Jungtinėje Karalystėje stiklas šiuo aspektu nusileidžia popierinei pakuotei.
„Stiklinių pakuočių dažnesnis pasirinkimas susijęs su keliais veiksniais – augančiu dėmesiu tvarumui, didesniu jautrumu sveikatos klausimams ir tuo, kad žmonės ieško paprastesnių, aiškesnių sprendimų. Stiklas atitinka šiuos lūkesčius – jis yra atsparus daugeliui cheminių medžiagų ir kitam aplinkos poveikiui, nekeičia produkto savybių. Dėl to jis kelia didesnį pasitikėjimą nei pakuotės iš kitų medžiagų“, – sako G. Petrauskas.
Pirkėjams svarbiausia, ar pakuotę galima perdirbti
Pakuotę europiečiai vis dažniau vertina per labai konkrečius kriterijus – pirmiausia maisto saugumą ir ilgaamžiškumą. Šias savybes kaip svarbias ar labai svarbias įvardija 60–70 proc. vartotojų minėtose šalyse.
Kalbant apie tvarumą, apklaustiesiems taip pat svarbu, kas su pakuote nutinka po jos panaudojimo. Dažniausiai minimi dalykai – ar ją galima perdirbti, ar panaudoti dar kartą, ar ji pagaminta iš perdirbtų medžiagų. Iš visų šių aspektų, būtent perdirbimo galimybė yra įvardijama kaip svarbiausias tvarios pakuotės kriterijus. Maža to, apie pusė apklaustųjų yra pasirengę už tvarią pakuotę mokėti daugiau.
„Stiklo perdirbimas iš esmės nekeičia pačios medžiagos. Stiklas yra 100 proc. perdirbamas ir gali būti naudojamas iš naujo neprarandant kokybės. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama uždaro ciklo sprendimams, kai stiklas kuo ilgiau išlieka toje pačioje sistemoje. Tai viena iš priežasčių, kodėl ši medžiaga labai dažnai minima diskusijose apie tvarias pakuotes“, – sako G. Petrauskas.
About the Author
