Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vykusiame renginyje „Kovo 11-oji – dedikacija Lietuvai“, skirtame Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai, kalbėta ne tik apie istoriją, bet ir apie šiandienos visuomenės pasirinkimus.
Renginio metu sveikinimo kalbą sakęs Lietuvos gynybos, kultūros ir švietimo asociacijos įkūrėjas bei valdybos pirmininkas Jurandas Rusteika kvietė susimąstyti apie vertybes, kurios prieš daugiau nei tris dešimtmečius padėjo atkurti Lietuvos valstybę, ir apie tai, ar šios vertybės tebėra svarbios šiandien.
Pasak jo, nepriklausomybės atkūrimas buvo ne vien politinis sprendimas ar geopolitinis įvykis. Tai buvo moralinis pasirinkimas – drąsių žmonių sprendimas kurti valstybę, grindžiamą vertybėmis.
„Praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams nuo nepriklausomybės atkūrimo turime savęs paklausti – ar šiandien vis dar suprantame žodį garbė? Ar šio žodžio neiškeitėme į žodį „naudinga“?“ – kalbėjo J. Rusteika.
Valstybė kuriama ne tik politiniais sprendimais
Savo kalboje jis priminė, kad valstybės atkūrimas buvo didžiulių dvasinių pastangų rezultatas.
„Drąsa, altruizmas, šviesus protas ir dvasinės pastangos buvo variklis siekti aukštesnių idealų, kažko daugiau nei esi pats. Atstatyti ir kurti valstybę buvo didžiausia garbė“, – sakė J. Rusteika.
Anot jo, istorija rodo, kad suklestėjusios visuomenės dažnai susiduria su dekadanso laikotarpiu – metu, kai materialinė gerovė ima nustelbti vertybinius principus.
Todėl šiandien, pasak jo, svarbu iš naujo permąstyti kultūros ir švietimo vaidmenį valstybės gyvenime.
„Siekdami ekonominio ir finansinio progreso kartais pamirštame žmogaus vidinius dalykus. Menki dvasiniai poreikiai skurdina asmenybę, ugdo fanatiškumą ir nepakantumą“, – teigė jis.
Kultūra ir švietimas – valstybės stuburas
Kalboje J. Rusteika taip pat kritikavo požiūrį, kai kultūra ir švietimas vertinami tik ekonominės naudos kontekste.
Pasak jo, būtent šios sritys formuoja pilietį, kuris supranta savo atsakomybę valstybei ir visuomenei.
„Turime permąstyti savo santykį su Tėvyne. Turime permąstyti kultūros ir švietimo vaidmenį mūsų valstybėje“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie šiandienos globalų pasaulį, jis atkreipė dėmesį ir į pilietinės tapatybės klausimą.
„Tik žmogus, kuris jaučia Tėvynę savyje ir jaučia santykį su ja, supras, kad esant reikalui jis gins savąją kultūrą, savąją Tėvynės vietą ir idėją“, – teigė J. Rusteika.
Karininkija – valstybės vertybinis etalonas
Kalboje daug dėmesio skirta ir kariuomenės vaidmeniui visuomenėje.
Pasak J. Rusteikos, Lietuvos istorijoje kariuomenė buvo ne tik valstybės gynybos institucija, bet ir svarbi intelektinio bei kultūrinio gyvenimo dalis.
Jis priminė tarpukario Lietuvos tradiciją, kai valstybės politinis ir kultūrinis elitas glaudžiai bendradarbiavo su karininkija. Anot jo, šiandien kariuomenės, kultūros ir intelektualų bendradarbiavimas gali tapti svarbia jėga stiprinant visuomenę ir valstybės vertybinį pagrindą.
„Karininkas – žmogus, valstybės reikalus iškėlęs aukščiau savų. Tėvynės laisvė jam yra aukščiausia vertybė“, – sakė J. Rusteika.
J. Rusteika pabrėžė, kad karininko profesija reikalauja aukštos moralės, disciplinos ir intelekto, todėl kariuomenė gali tapti svarbia visuomenės vertybine atrama.
„Galiu drąsiai teigti, kad Lietuvos karininkija yra lietuviškojo intelekto elitas. Stiprėjanti Lietuvos karininkija privalo tapti patikimu Lietuvos intelektualinės ir kultūrinės gyvybės pagrindu““, – kalbėjo jis.
Valstybės kūrimas tęsiasi kiekvieną dieną
Savo kalbos pabaigoje J. Rusteika pabrėžė, kad valstybės stiprybė priklauso nuo piliečių atsakomybės ir vertybinių pasirinkimų.
Pasak jo, šiandien kaip niekada svarbu ugdyti pilietinę sąmonę, kuri leistų visuomenei atsilaikyti prieš geopolitinius iššūkius ir vertybinius sukrėtimus.
Kalbą jis baigė primindamas Prezidento Valdo Adamkaus mintį, kad valstybės kūrimas niekada nesibaigia.
„Drąsos mūsų kasdieniuose darbuose, nes valstybės kūrimas tęsiasi kiekvieną dieną, kiekvienu darbu“, – kalbą užbaigė Jurandas Rusteika.
About the Author
