35 proc. Lietuvos gyventojų neplanuoja atsiimti antroje pensijų pakopoje sukauptų lėšų, 24 proc. sprendimo dar nėra priėmę, o 22 proc. nurodo, kad atsiimtus pinigus investuos savarankiškai. Tokias tendencijas atskleidė Jungtinės centrinės kredito unijos užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas gyventojų finansinės elgsenos tyrimas.
Ketina kaupti toliau
Antroje pensijų pakopoje šiuo metu kaupia 50 proc. apklaustųjų. Dažniausiai tai – 26–55 metų aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai. Kad sukauptų lėšų reformos metu neatsiims ir toliau kaups, dažniau nurodė vyrai, o sprendimo, kaip elgtis, dažniau teigė dar nėra priėmusios moterys. Pirmosios iš antros pensijų pakopos atsiimtos lėšos gyventojus pasieks jau netrukus – iki balandžio vidurio.
Finansinis rezervas ir taupymo įpročiai
Bent 3 mėnesių finansinį rezervą yra sukaupę 60 proc. aukščiausio išsilavinimo ir didesnes pajamas gaunančių respondentų. Kad šiuo metu nekaupia, bet planuoja pradėti, dažniau nurodė jauniausio amžiaus apklausos dalyviai (10 proc.). 23 proc. mažiausias pajamas gaunančių respondentų teigia šiuo metu neturintys galimybių atidėti lėšų santaupoms. Dar 7 proc. apklaustųjų nurodė investuojantys, siekdami turėti papildomų lėšų ateityje.
„Apklausa parodė, kad 60 proc. gyventojų yra sukaupę bent trijų mėnesių finansinį rezervą. Tai rodo stiprėjantį finansinį atsparumą, tačiau skirtumai tarp skirtingų pajamų grupių išlieka ryškūs. Finansinio saugumo didinimas turėtų išlikti vienu pagrindinių prioritetų tiek namų ūkiams, tiek verslui“, – komentavo Jungtinės centrinės kredito unijos Verslo plėtros vadovas Ramūnas Kutelis.
Populiari mažos rizikos investicija išlieka terminuotieji arba taupomieji indėliai. Apklausa rodo, kad 36 proc. respondentų svarbios aukštos terminuotųjų indėlių palūkanos, todėl ši priemonė išlieka viena patraukliausių mažos rizikos alternatyvų.
Lietuvos banko duomenimis, 2025 metų pabaigoje gyventojų indėliai išaugo 82,2 mln. eurų, arba 0,3 proc. ir sudarė 27,2 mlrd. eurų. Namų ūkių sutarto termino indėliai kredito įstaigose per tą patį laikotarpį padidėjo 43,3 mln. eurų, arba 0,6 proc. ir pasiekė 7,8 mlrd. eurų.
Išlieka gana optimistiški
Vertindami savo finansinę situaciją, gyventojai išlieka gana optimistiški. 23 proc. 36–45 metų respondentų mano, jog 2026 metai bus geresni nei 2025-ieji (praėjusiais metais taip manė 25 proc.), 42 proc. tikisi panašios situacijos (tiek pat, kiek ir pernai). Tuo tarpu 22 proc. apklaustųjų nusiteikę pesimistiškai ir mano, kad 2026 metai bus prastesni nei 2025-ieji, dažniausiai taip mano gaunantys mažiausias pajamas (pernai tokių buvo 19 proc.).
Ilgalaikiai tikslai ir skolinimosi planai
Apklausa atskleidė, jog ilgalaikius finansinius tikslus dažniau yra išsikėlę didmiesčių gyventojai. Nenumatytiems atvejams ketina taupyti 49 proc. respondentų, dažniau – moterys. Didesnei kelionei – 25 proc., šį finansinį tikslą dažniau kelia moterys ir aukščiausio išsilavinimo respondentai. Taupyti pensijai ketina 23 proc., būstui – 18 proc. apklaustųjų. Ilgalaikių finansinių tikslų neturi 27 proc. respondentų, daugiausia vyrai ir vyriausio amžiaus gyventojai.
„Tyrimas parodė, kad aukštesnį išsilavinimą turintys gyventojai dažniau ne tik kelia, bet ir įgyvendina ilgalaikius finansinius tikslus, kurie ilgalaikėje perspektyvoje didina jų saugumą“, – kalbėjo Jungtinės centrinės kredito unijos Verslo plėtros vadovas.
7 proc. tyrime dalyvavusių gyventojų šiais metais planuoja skolintis didesniems pirkiniams: automobiliui ar būstui, dar 2 proc. – pramogoms ar kelionėms, 14 proc. nurodė jau turintys finansinių įsipareigojimų, todėl papildomai skolintis neplanuoja.
69 proc. respondentų šiemet neplanuoja kreiptis į finansų įstaigas dėl paskolos. Pernai tokių planų neturėjo 65 proc. apklaustųjų. Neplanuojantys skolintis dažniau nurodė vyriausio amžiaus apklaustieji.
Taupymas išlieka svarbus
Šiais metais 10 proc. pajamų per mėnesį planuoja sutaupyti 31 proc. gyventojų, dažniausiai – moterys. Iki 20 proc. pajamų per mėnesį santaupoms ketina skirti 21 proc. aukščiausio išsilavinimo respondentų. 24 proc. mažiausias pajamas gaunančių apklaustųjų mano, kad papildomai sutaupyti nepavyks, o 8 proc. nurodė, kad taupymas jiems nėra aktualus.
Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ vasario 5–22 dienomis apklausė daugiau kaip 800 Lietuvos gyventojų. Apklausoje dalyvavo šalies gyventojai nuo 18 iki 74 metų. Rezultatai reprezentuoja šios amžiaus grupės nuomones ir vertinimus.
About the Author
