Kovas – storosios žarnos vėžio žinomumo mėnuo. Tai trečia pagal sergamumą ir antra pagal mirtingumą onkologinė liga pasaulyje. Lietuvoje ji kasmet nusineša apie 900 gyvybių ir paliečia daugybę šeimų. Storosios žarnos vėžys neretai nustatomas per vėlai, todėl itin svarbi yra prevencinė patikra – ji padeda anksti aptikti ligą ar ikivėžinius pakitimus.
Tikrintis reikia periodiškai
Dažniausiai storosios žarnos vėžys nustatomas vyresniems nei 50 metų žmonėms. Dėl to Lietuvoje 50–74 metų (imtinai) gyventojai kas dvejus metus kviečiami nemokamai tikrintis pagal storosios žarnos vėžio prevencinę programą.
Patikra paprasta – pirmiausia atliekamas slapto kraujavimo išmatose testas, kurį skiria šeimos gydytojas. Jeigu testo rezultatas teigiamas, t. y. nustatoma kraujavimo požymių, pacientas siunčiamas konsultuotis pas gydytoją specialistą. Prireikus jis atlieka kolonoskopiją, jei reikia – biopsiją.
Svarbu žinoti, kad teigiamas testo rezultatas dar nereiškia diagnozės – tai tik signalas, kad reikia išsitirti išsamiau.
Daugiau nei pusė žmonių testo neatlieka
Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja Jurgita Grigarienė pažymi, kad apie šią prevencinę programą žino nemažai žmonių, tačiau aktyvumas tikrinantis vis dar nepakankamas. Duomenys rodo, kad slapto kraujavimo testą atlieka apie 46 proc. žmonių, kuriems jis priklauso. Vadinasi, daugiau nei pusė tikrintis turinčių gyventojų tokia galimybe nepasinaudoja.
„Storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta žmonėms, kurie yra tokio amžiaus, kai atsiranda didžiausia rizika susirgti. Patikra pagal programą padeda ligą nustatyti anksti – dar tada, kai žmogus nejaučia jokių simptomų. Ji nieko nekainuoja, o testui tereikia vos kelių minučių, kurios ateityje gali būti labai reikšmingos“, – sako J. Grigarienė.
Svarbu tęsti tyrimus
Dalis gyventojų dvejoja, atideda patikrą, nes nerimauja dėl rezultatų. Tačiau laiku atlikta patikra suteikia aiškumą ir galimybę veikti, jei to prireikia. Tuos, kurie baiminasi teigiamų testo rezultatų, pasitikrinti gali paskatinti žinojimas, kad pernai slaptas kraujavimas nustatytas nedidelei daliai žmonių – apie 13 proc., o likusiems jokių papildomų tyrimų neprireikė.
Vis dėlto tik maždaug pusė programos dalyvių, kurių testo rezultatas buvo teigiamas, atliko tolesnį tyrimą – kolonoskopiją. „Prevencinės programos nauda priklauso ne tik nuo valstybės skiriamų pinigų, bet ir nuo mūsų pačių įsitraukimo. Gavus teigiamą testo rezultatą būtina, kad žmogus tęstų ištyrimą pagal gydytojų rekomendacijas. Tik iki galo atlikta patikra yra veiksminga“, – pabrėžia ligonių kasos atstovė.
VLK duomenimis, praėjusiais metais atlikus biopsijas pacientams dažniausiai buvo nustatoma nepiktybinių pakitimų, kuriuos pašalinus galima užkirsti kelią ligos vystymuisi.
Dėl nemokamos patikros – į savo polikliniką
Norint pasitikrinti pagal storosios žarnos vėžio prevencinę programą reikia kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje gyventojas yra prisirašęs. Jei žmogus nepatenka į programos amžiaus grupę, turėdamas negalavimų nedelsdamas turėtų kreiptis į šeimos gydytoją – apdraustiesiems reikiamus tyrimus apmoka ligonių kasa.
Lietuvoje gyventojai gali nemokamai tikrintis pagal penkias ligų prevencijos programas: dėl gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio bei dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Šių programų finansavimas kasmet auga: 2025 m. tam prireikė daugiau nei 53 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, o 2026 m. suplanuota panaudoti daugiau nei 59 mln. eurų.
„Valstybė sudaro galimybes tikrintis nemokamai, tačiau sprendimą pasirūpinti savo sveikata priima pats žmogus. Kuo anksčiau liga nustatoma, tuo geresni gydymo rezultatai. Todėl raginame gyventojus neatidėlioti patikros ir pasinaudoti prevencinių programų teikiamomis galimybėmis“, – kviečia J. Grigarienė.
About the Author
