Sudegę stogai, suniokotos perdangos, vandeniu užlietos patalpos – tai ne pavienės istorijos, o šių metų pradžios gaisrų realybė. Per sausį ir vasarį Lietuvoje fiksuota beveik 2 tūkst. gaisrų – beveik keturiais šimtais daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Kiekvienas jų gyventojams gali reikšti ne tik pavojų, bet ir didelius finansinius nuostolius. Kaip galime apsaugoti savo namus ir turtą?
Nors kalendorinė žiema jau baigėsi, itin žiemiškų orų pasekmės atsispindi ir draudikų statistikoje – 2026 metais draudimo bendrovė BTA jau registravo 51 gaisro įvykį, kuomet per pirmus du 2025 metų mėnesius jų buvo 22. Išmokų suma šiemet siekia daugiau nei 406 tūkst. eurų, o pernai tuo pačiu laikotarpiu sudarė apie 144 tūkst. eurų.
„Matome aiškų augimą – gaisrų skaičius daugiau nei dvigubai didesnis nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Vien vidutinė žala už vieną gaisrą šiemet siekia beveik 8 tūkst. eurų, o tai daugeliui šeimų yra labai reikšminga suma. Tuo pačiu metu pasitaiko ir itin didelių nuostolių atvejų, pavzdžiui, neseniai Eišiškių plente kilęs gaisras, per kurį nukentėjo keleto įmonių turtas, mūsų vertinimu gali lemti daugiau nei milijono eurų žalą“, – sako BTA draudimo Žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova.
Šių metų pradžioje registruoti BTA gaisrų atvejai rodo, kad nelaimės rizika slypi ne tik senuose ar apleistuose pastatuose – ugnis įsiplieskia ir tvarkinguose, nuolat gyvenamuose namuose.
„Šiemet fiksavome labai skirtingų, bet kartu ir gana tipiškų atvejų. Keletą kartų gaisras kilo nuo dūmtraukio. Turėjome ir situaciją, kai užsidegė namas nuo kaimynų buto židinio, liepsnos persimetė į stogą, o gesinant buvo aplietas ir kitas butas. Taip pat registravome situaciją, kai neišlaukus, kol visiškai atvės pelenai, buvo supilti į netinkamą talpą ir užsidegė katilinė. Tai realūs pavyzdžiai, rodantys, kad net ir, atrodytų, smulkios klaidos gali baigtis tūkstantiniais nuostoliais“, – pasakoja K. E. Karpova.
Pagrindinė priežastis – šildymo įrenginiai
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, šiemet Lietuvoje užfiksuoti 1994 gaisrai, trečdalis jų kilo dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatacijos reikalavimų pažeidimų ar gedimų, o apie 10 proc. – dėl elektros įrenginių ir instaliacijos gedimų.
„Esant žemai temperatūrai, krosnys, židiniai ir katilai kūrenami dažniau bei didesne galia, todėl dūmtraukiuose sparčiau kaupiasi suodžiai, didėja jų užsidegimo tikimybė, o pačios konstrukcijos patiria didesnes šilumines apkrovas.Ilgesnis šildymo sezonas reiškia ir didesnį techninį nusidėvėjimą, ypač tais atvejais, kai įrenginiai nėra reguliariai tikrinami ar valomi“, – sako PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Aurelijus Česūnas.
Jis priduria, kad šaltuoju laikotarpiu dėl dažniau naudojamų elektrinių šildymo prietaisų, radiatorių ar kitų didelės galios įrenginių, išauga ir elektros tinklų apkrovimas.
„Tai ypač pavojinga senos ar techniškai netvarkingos elektros instaliacijos atvejais, kai padidėja laidų perkaitimo ar trumpojo jungimo rizika. Prie bendros situacijos prisideda ir žmogiškasis faktorius – dūmtraukių neišvalymas, profilaktinių patikrinimų neatlikimas ar saugos reikalavimų nepaisymas“, – pažymi A. Česūnas.
Pavasarį rizika nedingsta
Atėjus pavasariui, šiltesnė temperatūra keičia gaisrų pobūdį, tačiau, pasak A. Česūno, rizika nedingsta.
„Atitirpęs vanduo gali patekti į dūmtraukių, stogų ar sienų konstrukcijų plyšius, o vėliau, vėl atšalus, sukelti papildomus pažeidimus. Pažeistos ar suskilusios dūmtraukių sienelės tampa nesandarios, todėl vėlesnio kūrenimo metu padidėja karštų dujų prasiskverbimo į degias konstrukcijas rizika“, – pasakoja A. Česūnas.
Pasak jo, artėjant pavasariui atsiranda ir dar viena, sezoninė rizika – pernykštės sausos žolės deginimas ir neatsargus elgesys atvirose teritorijose.
„Džiūstant augalinei dangai ir esant vėjuotoms sąlygoms, ugnis gali labai greitai išplisti į ūkinius pastatus, gyvenamuosius namus ar miško plotus. Tokie gaisrai dažnai kyla dėl neatsargumo ar teisės aktų reikalavimų nepaisymo“, – teigia A. Česūnas.
Nelaimių galima išvengti
Nors gaisrų statistika atrodo grėsmingai, specialistai pabrėžia, jog didžiosios dalies nelaimių galima išvengti, jei namų saugumui būtų skiriama užtektinai dėmesio.
„Pirmiausia rekomenduojama reguliariai išvalyti dūmtraukius ir patikrinti jų būklę – ar nėra įtrūkimų, ar konstrukcija yra sandari. Net ir pasibaigus šildymo sezonui verta įsitikinti, kad kaminas nėra avarinės būklės. Taip pat būtina įvertinti elektros instaliaciją – nenaudoti pažeistų laidų, neapkrauti vieno lizdo keliais galingais prietaisais, atsisakyti senų ar nepatikimų ilgintuvų. Verta pasirūpinti ir būsto draudimu, kuris padeda sumažinti galimas finansines pasekmes, jei nelaimės išvengti nepavyktų“, – sako K. E. Karpova.
A. Česūnas pabrėžia, kad viena paprasčiausių ir veiksmingiausių apsaugos priemonių namuose išlieka dūmų detektorius, tačiau jis turi būti ne tik įrengtas, bet ir veikiantis.
„Dūmų detektorius dažnu atveju yra pirmasis, kuris perspėja apie kilusį gaisrą, kai liepsnos dar tik pradeda plisti. Labai svarbu, kad jis būtų įrengtas kiekviename būsto aukšte ir miegamųjų prieigose. Ne mažiau svarbu reguliariai patikrinti jo veikimą paspaudžiant testavimo mygtuką ir laiku pakeisti baterijas“, – akcentuoja A. Česūnas.
About the Author
