Vasarį vidutinė didmeninė elektros kaina Baltijos šalyse išliko panaši kaip sausį. Lietuvoje ji augo 2 proc. ir siekė 155,43 Eur/MWh, Latvijoje didėjo 1 proc. iki 155,39 Eur/MWh, o Estijoje praktiškai nesikeitė ir siekė 154,60 Eur/MWh.
15 minučių intervalu fiksuojamos kainos Baltijos šalių biržoje svyravo nuo 11,05 Eur iki 614,46 Eur/MWh.
„Vasarį elektros kainos Baltijos šalyse išliko aukštos dėl didelio elektros vartojimo, kurį lėmė šalti orai. Tuo pat metu Šiaurės šalyse augusios kainos mažino elektros importą į regioną, o sumenkusi vėjo elektrinių gamyba negalėjo kompensuoti dar tik pamažu atsigaunančios saulės elektrinių generacijos“, – sako „Elektrum Lietuva“ vadovė Neringa Petrauskienė.
Vasarį elektros importas į Baltijos šalis toliau mažėjo ir buvo 12 proc. mažesnis nei sausį. Importas iš Suomijos į Estiją per „EstLink“ jungtis sumažėjo 18 proc., o srautai iš Švedijos į Lietuvą per „NordBalt“ jungtį sumažėjo 13 proc. Nors importas iš Lenkijos į Lietuvą per „LitPol“ jungtį augo 63 proc., jis negalėjo kompensuoti sumažėjusių srautų iš Šiaurės šalių.
Vasario mėnesį Lietuvoje mažėjo elektros vartojimas ir gamyba
Vasarį bendras elektros vartojimas Baltijos šalyse, palyginti su sausiu, sumažėjo 10 proc. ir siekė 2 821 GWh, tačiau buvo 20 proc. didesnis nei prieš metus. Lietuvoje vartojimas sudarė 1 276 GWh – 10 proc. mažiau nei sausį, Latvijoje siekė 690 GWh (–8 proc.), o Estijoje – 855 GWh (–11 proc.).
Elektros gamyba Baltijos šalyse vasarį taip pat mažėjo – ji buvo 8 proc. mažesnė nei sausį ir sudarė 2 014 GWh. Lietuvoje pagaminta 831 GWh elektros energijos (–13 proc.), Latvijoje – 686 GWh (–8 proc.), o Estijoje – 496 GWh (–2 proc.).
Vasarį Baltijos šalys bendrai pasigamino 71 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje šis rodiklis siekė 65 proc., Latvijoje – 99 proc., o Estijoje – 58 proc.
About the Author
