Beveik metus trukęs susirašinėjimas su neva Dubajuje gyvenančiu vyriškiu vienai vyresnio amžiaus moteriai atrodė kaip netikėta sėkmės istorija – ji jau planavo pirmą kartą gyvenime skristi į užsienį ir tam ketino išsigryninti 6 tūkst. eurų. Tačiau ši istorija galėjo baigtis visai kitaip. Pasak „Telia“ Panevėžio salonų vadovės Vaidos Vitkevičienės, nuo tokių situacijų nėra apsaugotas nė vienas.
2025 m. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, panašių istorijų pernai buvo fiksuota kone pusė tūkstančio, o gyventojų patirti nuostoliai siekė 764 tūkst. eurų. Specialistai pastebi, kad tokios schemos vis dažniau grindžiamos emociniu ryšiu – jos vystomos mėnesiais ar net metais, o į tokias situacijas gali pakliūti bet kas – sukčiai neretai įtikina net ir atsargius, racionaliai mąstančius žmones.
Situacijos rimtumo neįvertino net senjorės vaikai
Iš pradžių ši istorija atrodė kaip paprasta pažintis internete. Vyresnio amžiaus moteris, neseniai išmokusi naudotis socialiniais tinklais, pradėjo bendrauti su neva Dubajuje gyvenančiu vyriškiu. Bendravimas truko beveik metus – per tą laiką atsirado ne tik jis, bet ir keli jo draugai, kurie taip pat įsitraukė į pokalbius. Tam, kad pažinties neapsunkintų kalbos barjeras, susirašinėti padėjo skaitmeniniai vertimo įrankiai. Apie šią situaciją ji papasakojo lankydamasi „Telia“ salonuose vykstančiose senjorų valandose.
„Moteris vienam iš salono konsultantų prasitarė, kad gyvenime jai pagaliau pasisekė – susipažino su vyriškiu iš egzotinės šalies ir netrukus vyks jo aplankyti. Besiruošdama kelionei planavo išsigryninti ir pinigų – net 6 tūkst. eurų“, – sako V. Vitkevičienė.
Senjorė su konsultantu pasidalijo susirašinėjimais bei gautomis nuotraukomis – jose dominavo palmės, žydras Dubajaus vanduo ir kiti egzotiški vaizdai. Jas peržiūrėjus paaiškėjo, kad dalis vaizdų lengvai randami internete, o pats bendravimas vyksta ne su vienu, o su keliais asmenimis – tai buvo vieni pirmųjų ženklų, leidusių įtarti sukčiavimą.
„Nors artimieji apie situaciją žinojo, jų reakcija jos neįtikino – priešingai, ji jautėsi nesuprasta ir sakė, kad šią situaciją su šypsena priima net jos suaugę vaikai. Tik po kelių pokalbių su konsultantais senjorė pradėjo abejoti tuo, kuo anksčiau buvo įsitikinusi. Galiausiai ji atsisakė planų keliauti, o vėliau sugrįžo padėkoti“, – pasakoja V. Vitkevičienė.
Sukčiaudami kuria artimą ryšį
Kaip pastebi V. Vitkevičienė, ši istorija atskleidžia platesnę tendenciją – sukčiavimas vis dažniau remiasi ilgai ir nuosekliai kuriamu pasitikėjimu. Ypač tai būdinga vadinamiesiems romantiniams sukčiavimams, kai ryšys vystomas mėnesiais, o kartais ir ilgiau.
„Tokiais atvejais žmogus nebemato situacijos kaip rizikingos, nes jam atrodo, kad tai realus santykis. Sukčiai sąmoningai neskuba – jie kuria emocinį ryšį, įtraukia, leidžia priprasti“, – teigia V. Vitkevičienė.
Būtent todėl, anot pašnekovės, įspėjimai ne visada suveikia iš karto – dažnai reikia laiko, kol žmogus pats pradeda matyti neatitikimus. Čia svarbus vaidmuo tenka ir artimiesiems.
„Labai svarbu nesijuokti iš vyresnio amžiaus žmonių ir jų patirčių. Kritika ar pašaipa gali tik dar labiau apsunkinti atvirą pokalbį. Reikia suprasti, kad žmonėms yra visiškai natūralu ieškoti ryšio, draugystės, bendrauti – būtent tuo sukčiai ir naudojasi, išnaudodami geranoriškumą prieš savo aukas. Kur kas veiksmingiau – išklausyti, domėtis ir padėti artimiesiems patiems racionaliai įvertinti situaciją“, – mintimis dalijasi Panevėžio salonų vadovė.
Vien budrumo nepakanka
V. Vitkevičienė pabrėžia, kad pagrindinė apsauga tokiose situacijose – neskubėti ir nepriimti finansinių sprendimų vienam. Net jei situacija atrodo asmeniška ar jautri, verta pasitarti su artimaisiais ar specialistais.
„Svarbiausia taisyklė – niekada neskubėti pervesti pinigų ar jų vežtis, jei kyla bent menkiausia abejonė. Sukčiai dažnai naudojasi emocijomis, todėl sprendimus verta priimti tik tada, kai atsiranda laiko juos ramiai apsvarstyti“, – sako ekspertė.
Vis dėlto, anot jos, vien žmogiško budrumo ne visada pakanka – ypač kai sukčiai veikia nuosekliai ir profesionaliai. Tokiais atvejais vis dažniau pasitelkiami ir papildomi skaitmeniniai saugumo įrankiai, galintys padėti atpažinti rizikas dar prieš priimant sprendimus.
„Pastebime, kad žmonėms reikia paprastų, kasdien veikiančių sprendimų, kurie padėtų užkirsti kelią sukčiavimui. Pavyzdžiui, tokios programėlės kaip „Telia Safe“ gali įspėti apie nesaugias svetaines, apsaugoti asmens duomenis ar padėti išvengti apgaulingų puslapių“, – sako V. Vitkevičienė.
Programėlė apjungia kelis apsaugos sluoksnius vienoje vietoje. Ji padeda apsisaugoti nuo kenkėjiškų programų, stebi įtartiną veiklą įrenginyje ir gali užkirsti kelią išpirkos reikalaujančių virusų veikimui. Be to, sprendimas atlieka ir prevencines funkcijas – leidžia patikrinti, ar įrenginys yra atnaujintas, bei suteikia galimybę aiškiai matyti, kokią prieigą prie asmens duomenų turi skirtingos programėlės.
About the Author
