Lietuvos Seime svarstomi siūlymai riboti socialinių tinklų naudojimą jaunesniems nei 16 metų asmenims žymi platesnį poslinkį Europoje – vis daugiau šalių ieško konkrečių priemonių mažinti skaitmeninės aplinkos rizikas vaikams. Nors bendro, teisiškai privalomo reguliavimo Europos Sąjungos lygiu kol kas nėra, diskusijos šia kryptimi sparčiai intensyvėja tiek Briuselyje, tiek nacionaliniuose parlamentuose.
Šias diskusijas skatina ir tai, kad socialiniai tinklai jau yra tapę kasdienybe daugumai nepilnamečių – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) 2025 m. analizė rodo, kad net 96 proc. penkiolikmečių nurodo naršantys socialiniuose tinkluose, tačiau tie patys duomenys atskleidžia ir augančias rizikas: apie 10 proc. paauglių jau turi probleminio naudojimo požymių, beveik kas penktas dėl socialinių tinklų apleidžia kitas veiklas, o dalis jaučia nerimą būdami be telefono.
Kaip pastebi „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė Julija Markeliūnė, diskusijose dėl socialinių tinklų poveikio vaikams dažnai per daug dėmesio skiriama laikui prie ekranų, bet per mažai – pačiai turinio ir platformų veikimo logikai.
„Vaikai socialiniuose tinkluose susiduria su turiniu ir aplinka, kurie dažnai nėra pritaikyti jų amžiui. Paauglystėje šis poveikis neretai nuvertinamas – ypač kai tenka susidurti su nuolatiniu lyginimusi, vertinimu ar stipriomis emocinėmis reakcijomis. Tai gali turėti didesnį poveikį, nei kartais manoma“, – sako J. Markeliūnė.
Anot jos, vienas ryškesnių šio poveikio pavyzdžių – socialiniuose tinkluose kuriamas „tobulo gyvenimo“ įvaizdis, kuris ypač stipriai veikia jaunus žmones.
„Tai skatina nuolatinį lyginimąsi su kitais, mažina pasitikėjimą savimi ir savivertę – dažnai atrodo, kad visi kiti gyvena geriau. Todėl vaikų apsauga nuo šių poveikių iš esmės yra suaugusiųjų atsakomybė“, – pažymi J. Markeliūnė.
Dalis ES šalių svarsto pokyčius
2025 m. Europos Parlamentas priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, kuria raginama nustatyti 16 metų amžiaus ribą socialinių tinklų, vaizdo platformų ir dirbtinio intelekto paslaugų naudojimui be tėvų sutikimo, o jaunesniems nei 13 metų – visiškai neleisti prieigos be jokio sutikimo. Šis sprendimas neturi tiesioginės teisinės galios, tačiau laikomas politiniu signalu Europos Komisijai imtis tolesnių teisėkūros veiksmų.
Tuo metu Europos Sąjungoje situacija išlieka nevienalytė – bendro reguliavimo dar nėra, o sprendimai formuojasi nacionaliniu lygmeniu. Šiuo metu aiškiausiai pažengusios kelios šalys. Pavyzdžiui, Prancūzijoje parlamentas jau yra pritaręs draudimui socialiniais tinklais naudotis jaunesniems nei 15 metų asmenims, o Portugalija yra patvirtinusi ribojimus, pagal kuriuos jaunesniems nei 16 metų vartotojams reikalingas tėvų sutikimas.
Tuo metu kitos valstybės dar tik juda šia kryptimi. Ispanija paskelbė planus įvesti draudimą iki 16 metų, Danija svarsto ribą iki 15 metų, o Vokietijoje, Graikijoje ir Austrijoje taip pat diskutuojama apie panašius apribojimus. Šiame kontekste Lietuva taip pat prisijungia prie svarstančiųjų – Seime keliami siūlymai riboti socialinius tinklus vaikams iki 16 metų, o įstatymo pataisos pristatytos šių metų vasarį.
„Lietuvoje idėja riboti socialinių tinklų naudojimą vaikams iki 16 metų kilo ne iš moralinės panikos, o iš paprasto fakto – dabartinės platformos nėra sukurtos vaikų gerovei. Jų dizainas dažnai stiprina nerimą, silpnina savivertę, skatina priklausomybę ir palieka vaikus nesaugioje informacinėje aplinkoje“, – sako skaitmeninės etikos centro bendraįkūrėja Renata Gaudinskaitė.
Pasak jos, socialiniuose tinkluose vaikai gali susidurti su turiniu, kurį jiems sudėtinga tinkamai įvertinti – seksualizuotais vaizdais, smurtu, ekstremaliu elgesiu, skaitmeninėmis patyčiomis ar nepageidaujamais kontaktais.
Taip pat ji atkreipia dėmesį ir į platesnį poveikį – miego, dėmesio koncentracijos ar emocinės savijautos pokyčius.
Kaip pastebi, R. Gaudinskaitė, šios aplinkybės dažnai įvardijamos kaip viena iš priežasčių, kodėl diskusija apie ribojimus iš rekomendacinio lygmens pereina į reguliavimo svarstymus.
Skatina įsitraukti tėvus ir mokyklas
Vertinant galimus sprendimus, ji akcentuoja, kad vien tik draudimų nepakaktų, bet jie padėtų priversti technologijų bendroves imtis tikrų pokyčių ir sukurti vaikams saugesnę skaitmeninę aplinką.
„Draudimai tikrai veikia – tai matyti iš tabako ar alkoholio reguliavimo, kuris apsaugo nepilnamečius. Skaitmeninėje erdvėje apeiti ribojimus gali būti lengviau, tačiau klausimas nėra vien apie tai, ar draudimas veiks, o apie tai, kokiu tikslu siekiame apsaugoti vaikus. Ir nė viena priemonė neveiks atskirai – tėvų įsitraukimas, mokyklų švietimas ir platformų atsakomybė turi veikti kartu“, – pažymi R. Gaudinskaitė.
Panašiai situaciją vertina ir J. Markeliūnė, atkreipdama dėmesį, kad vien ribojimų nepakanka.
„Uždraustas vaisius visada atrodo patrauklesnis, todėl vaikai dažnai randa būdų apeiti ribojimus. Jei sprendžiame tik prieigą, bet ne pačią problemą, poveikis išlieka“, – sako ji.
J. Markeliūnė taip pat atkreipia dėmesį, kad diskusijose vis dažniau pabrėžiamas kompleksinių priemonių poreikis – ribojimai turėtų būti derinami su švietimu, technologiniais sprendimais ir didesniu institucijų įsitraukimu.
Šį požiūrį pagrindžia ir OECD pernai parengta analizė, rodanti, kad vaikų saugumą internete efektyviausiai užtikrina būtent kelių priemonių derinys – nuo reguliavimo ir platformų atsakomybės iki skaitmeninio raštingumo bei tėvų ir mokyklų įsitraukimo.
„Diskusija neturėtų apsiriboti vien ribojimais – svarbu, kad vaikai turėtų įgūdžių atpažinti manipuliatyvų turinį, suprasti algoritmų veikimą ir saugiai veikti skaitmeninėje erdvėje“, – sako J. Markeliūnė.
Siekdama stiprinti šiuos gebėjimus, bendrovė pradeda partnerystę su „Vaikų linija“, daugiau dėmesio skirdama vaikų emocinei gerovei ir saugiam elgesiui internete.
About the Author
