Technologiniai pokyčiai, ypač dirbtinio intelekto plėtra, sparčiai keičia organizacijų veiklą ir lūkesčius jaunajai kartai, todėl savo vaidmenį iš naujo turi peržiūrėti ir universitetai. Reaguodamas į tai, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas pristatė penkerių metų strategiją iki 2030-ųjų. ISM ambicija – rengti lyderius, kurie kuria realų poveikį ir prisiima atsakomybę už rezultatą.
Kai neapibrėžtumas tampa norma
Akivaizdu – dirbtinis intelektas šiandien atsakymus leidžia gauti greičiau, tačiau sprendimai nuo to netampa paprastesni. Tokioje aplinkoje, kur greitis dažnai nustelbia gylį, keičiasi ir tai, ko reikia iš lyderių.
„Matome aiškią tendenciją: technologijos pagreitina sprendimų priėmimą, tačiau jos nepanaikina atsakomybės – sprendimą vis tiek priima žmogus, ir jis atsako už pasekmes. Ateityje konkurencingi bus tie, kurie gebės valdydami technologijas išlaikyti savarankišką kritinį mąstymą, konteksto vertinimą, veikti iniciatyviai ir prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos. Tai iš esmės keičia tai, ko reikės iš lyderių – neapibrėžtumas tampa norma, prie kurios jau reikia prisitaikyti“, – sako ISM rektorius prof. dr. Dalius Misiūnas.
Būtent šiame kontekste ISM universitetas penkmečio strategijoje įtvirtina kryptį „Choosing to be REAL“, kaip įsipareigojimą nuosekliai ugdyti atsakomybę, verslumą, gebėjimą prisitaikyti ir skatinti mokymąsi visą gyvenimą.
Ką tai reiškia praktiškai? Anot D. Misiūno, studentams tai reiškia studijas, dar glaudžiau susietas su realiu kontekstu – daugiau darbo su verslo iššūkiais, daugiau sprendimų argumentavimo ir aiškesnę atsakomybę už rezultatą. Jauniems profesionalams tai reiškia augimą, orientuotą ne tik į žinias, bet ir į sprendimų kokybę sudėtingomis aplinkybėmis, o vadovams – aplinką, kurioje galima stiprinti sprendimų priėmimo „raumenį“: aiškiau matyti pasekmes, išlaikyti kryptį neapibrėžtume. Tuo tarpu įmonėms ir organizacijoms – gilesnę partnerystę, kur tyrimai, ekspertinės įžvalgos ir vadovų ugdymas tampa realių sprendimų pagrindu, padedančiu organizacijoms augti ir išlikti konkurencingoms.
Ne deklaracijos, o realus poveikis
Pasak rektoriaus, universitetas savo vaidmenį mato aiškiai: ne stebėti procesus iš šalies, o būti aktyvia verslo ekosistemos dalimi, prisidėti prie organizacijų stiprinimo ir didesnio šalies konkurencingumo.
„Penkmečio strategijoje aiškiai nustatėme kryptį: ISM turi kurti realų poveikį – jauniems žmonėms, patyrusiems vadovams, organizacijoms, ekonomikai ir visuomenei. Šiandien lengva apsiriboti deklaracijomis, kalbėti apie pokyčius ir juos imituoti, bet mes renkamės kitą kelią – sprendimus ir veiksmus, už kuriuos prisiimama atsakomybė. Ši laikysena turi atsispindėti visose universiteto veiklose – nuo studijų turinio, studentų rezultatų vertinimo iki tyrimų ir darbo su partneriais“, – sako D. Misiūnas.
Todėl ISM strategijoje aiškiai numato, kokiu nori būti artimiausius penkerius metus – verslo universitetu, kuris ugdo žmones realiems sprendimams realiomis sąlygomis. Unikalus ISM mokymosi modelis bus dar labiau paremtas tarpdisciplininiais, realiais verslo iššūkiais, o dėstytojų vaidmuo studijose – ne vien perteikti žinias, o būti mentoriais.
Tuo tarpu verslumas ISM strategijoje įtvirtinamas kaip visų programų pagrindas – kaip gebėjimas pastebėti galimybes, imtis iniciatyvos ir kurti vertę, stiprinančią verslo ir šalies konkurencingumą. ISM taip pat skirs prioritetą tyrimams, kurie kuria apčiuopiamą vertę verslui ir viešajam sektoriui, bei plės mokymosi visą gyvenimą galimybes. Be viso to, ISM svarsto ir antrojo ISM padalinio Europoje galimybę, kaip žingsnį stiprinti tarptautiškumą ir atverti platesnes galimybes studentams bei partneriams.
„Strategija mums nėra formalus dokumentas. Tai susitarimas su bendruomene, kaip dirbsime, ko reikalausime iš savęs ir kokius žmones norime parengti per artimiausius penkerius metus. Mūsų ambicija – kad ISM absolventai būtų tie, kuriais pasitikima tada, kai sprendimai atrodo itin sudėtingi, o situacijos neturi aiškių atsakymų. Tai ir yra mūsų pasirinkimas: ne imituoti pokytį, o jį kurti ir prisiimti atsakomybę už rezultatą“, – priduria D. Misiūnas.
About the Author
