Peršalus ar pajutus infekcijos simptomus, dažnas žmogus pirmiausia atsiveria namų vaistinėlę, kurioje neretai randa ir anksčiau vartotų antibiotikų likučių. Europos sveikatos apklausų (EHIS) duomenimis, bent trečdalis Europos Sąjungos gyventojų yra linkę gydytis nepasitarę su gydytojais. Nors tai gali atrodyti patogu, medikų teigimu, savarankiškas antibiotikų vartojimas dažnai būna ne tik neveiksmingas, bet ir prisideda prie augančios problemos – antimikrobinio atsparumo.
„Antibiotikų vartojimas šiandien yra ne tik individualaus paciento pasirinkimas – tai visos sveikatos sistemos atsakomybės klausimas. Kiekvienas netikslingai pavartotas antibiotikas prisideda prie augančios antimikrobinio atsparumo problemos, kuri jau dabar keičia gydymo galimybes“, – sako Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (VMKL) direktorė med. dr. Aušra Bilotienė-Motiejūnienė.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Lietuvos gyventojai kasdien vidutiniškai suvartoja 19,7 antibiotikų dozės tūkstančiui gyventojų. Antibiotikų suvartojimas Lietuvoje išlieka didesnis nei kai kuriose kaimyninėse Baltijos šalyse, todėl racionalus šių vaistų vartojimas tampa vis svarbesnis siekiant mažinti atsparių bakterijų plitimą.
VMKL specialistai ragina šalies gyventojus antibiotikus vartoti atsakingai ir visuomet pasitarti su gydytojais, nes neatsakingas jų vartojimas gali turėti pasekmių tiek pačiam pacientui, tiek visai sveikatos sistemai.
Savarankiškas gydymasis – ne visada tinkamas
Kaip pastebi VMKL direktorės pavaduotoja klinikiniam darbui Božena Markevič, dažniausiai savarankiškas antibiotikų vartojimas pasitaiko šeimose.
Pavyzdžiui, šeimoje vienam nariui susirgus bakterine infekcija gydytojas paskiria antibiotikų kursą. Nors rekomenduojama jų vartojimo nenutraukti anksčiau laiko, net ir pagerėjus savijautai, kad infekcija būtų visiškai suvaldyta, kai kurie gyventojai į šias rekomendacijas linkę neatsižvelgti. Todėl dalis vaistų lieka neišnaudoti ir atsiduria namų vaistinėlėje.
„Susiklosto situacija, jog po kurio laiko susirgus kitam šeimos nariui nusprendžiama šiuos likusius antibiotikus vartoti savarankiškai, tikintis greitesnio pasveikimo ir manant, kad gydytojo pagalbos neprireiks. Deja, daugeliu atvejų savarankiškas gydymasis nepadeda, o gyventojai rizikuoja patys sau sukelti nepageidaujamų komplikacijų“, – sako ji.
Pasak B. Markevič, kiekvienam gyventojui, kuris linkęs gydytis savarankiškai pirmiausia būtina žinoti, kad antibiotikai skirti tik bakterinėms infekcijoms gydyti. Kadangi ne kiekviena infekcija yra bakterinė, todėl dažnai gali būti, kad antibiotikai tiesiog nereikalingi. Be to, net ir esant bakterinei infekcijai konkrečiam pacientui gali prireikti visai kitokio vaisto ar kitokios dozės, kurias geriausiai gali nustatyti gydytojai, įvertinę paciento būklę.
Vis tik, pasak B. Markevič, bene svarbiausia, kad savarankiškai vartojant likusius antibiotikus ne tik rizikuojama nesulaukti tinkamo gydymo efekto, bet ir sudaromos palankios sąlygos bakterijoms įgyti atsparumą.
Atsparios bakterijosbei sudėtingesnis gydymas ligoninėje
Kaip aiškina VMKL direktorės pavaduotoja, antibiotikai sudaro palankias sąlygas atspariems mikroorganizmams plisti, nes naikina natūralią žmogaus mikroflorą.
„Per dažnai ar nepagrįstai vartojami antibiotikai sudaro palankias sąlygas išlikti stipresnėms, gydymui atsparesnėms bakterijoms. Dėl to ilgainiui daugėja infekcijų, kurių nebeveikia anksčiau efektyvūs vaistai. Tokiose situacijose net ir iš pirmo žvilgsnio nesudėtingos ligos gali komplikuotis, o įprastos gydymo schemos tampa mažiau veiksmingos. Tai kelia rimtą riziką, kad ateityje infekcijų gydymas bus sudėtingesnis ir pareikalaus daugiau laiko bei medicininių resursų“, – sako ji.
Specialistės teigimu, atsparių bakterijų plitimas reikšmingai veikia gydymo įstaigose gydomų pacientų gydymo eigą. Dažniau prireikia ilgesnio gydymo, sudėtingesnių antibiotikų derinių ar papildomų medicininių intervencijų.
Dėl to ilgėja hospitalizacijos trukmė, didėja komplikacijų rizika ir bendros sveikatos priežiūros sistemos sąnaudos.
„Susidūrus su infekcija gydytojams pirmiausia tenka nustatyti ją sukėlusį mikroorganizmą ir įvertinti jo jautrumą vaistams. Vis dėlto praktikoje vis dažniau paaiškėja, kad įprastai taikomi antibiotikai nebėra veiksmingi, todėl gydymas tampa sudėtingesnis ir reikalauja daugiau laiko bei resursų. Tokiais atvejais tenka taikyti sudėtingesnes gydymo schemas, skirti stipresnius ar kelių rūšių antibiotikus, o kartais imtis ir papildomų infekcijų kontrolės priemonių, pavyzdžiui, pacientų izoliavimo. Tai ne tik ilgina sveikimo procesą, bet ir didina komplikacijų bei nepageidaujamų gydymo pasekmių riziką“, – pažymi B. Markevič.
Būtina skatinti racionalesnį antibiotikų vartojimą
Pasak VMKL direktorės med. dr. Aušros Bilotienės-Motiejūnienės, naujausia statistika rodo, kad Europoje antibiotikų vartojimas 2024 m. siekė apie 20,3 nustatytos paros dozės 1000 gyventojų per dieną, o tai yra apie 2 proc. daugiau nei 2019 m. prieš pandemiją. Nors Lietuva pagal antibiotikų vartojimą Europoje išlieka vidutinių vartotojų grupėje, tačiau pastaraisiais metais rodikliai artėja prie ES vidurkio ir rodo augimo tendenciją.
Tai, pasak jos, signalizuoja, kad racionalaus antibiotikų vartojimo iššūkiai šalyje išlieka aktualūs ir būtini sisteminiai pokyčiais. Siekdama prie to prisidėti ir pati VMKL aktyviai integruojasi į valstybines strategijas. Pavyzdžiui, dalyvauja Sveikatos apsaugos ministerijos ir Higienos instituto inicijuotame projekte „Antimikrobinio atsparumo valdymo plėtojimas antimikrobinių vaistų vartojimo valdymo stacionarinėse asmens sveikatos prežiūros įstaigose modelio bandomasis diegimas“.
„Siekiama užtikrinti, kad kiekvienas paskirtas vaistas būtų pagrįstas ne prielaidomis, o tiksliais medicininiais kriterijais. Tad ligoninėje jau kurį laiką nuosekliai diegiame antimikrobinių vaistų valdymo modelį, kuriuo siekiama mažinti nepagrįstą antibiotikų skyrimą. Diegiami pažangesni diagnostikos metodai, leidžiantys greičiau nustatyti infekcijos pobūdį, taip pat taikoma antibiotikų koncentracijos stebėsena, padedanti užtikrinti kuo tikslesnį ir saugesnį gydymą. Investuojame į metodus, leidžiančius operatyviai identifikuoti infekcijos pobūdį, bei taikoma vaistų koncentracijos stebėsena, užtikrinanti maksimalų saugumą pacientui“, – teigia VMKL direktorė.
Diegiamas modelis ne tik mažina nepagrįstą antibiotikų skyrimą, bet ir keičia pačią gydymo kultūrą. Strateginis dėmesys diagnostikos stiprinimui leidžia specialistams priimti duomenimis grįstus sprendimus, o tai yra esminė sąlyga siekiant suvaldyti atsparių bakterijų plitimą.
„Nuoseklus technologinis progresas ir vaistų koncentracijos kontrolė yra savotiškas įsipareigojimas siekiant geriausių gydymo rezultatų. Tačiau technologijos veikia tik tada, kai jas lydi atsakinga vartojimo kultūra – tiek gydymo įstaigoje, tiek už jos ribų. Tikime, kad tokios iniciatyvos ilgainiui prisidės prie atsparių bakterijų plitimo mažinimo, racionalesnio vaistų vartojimo ir geresnių gydymo rezultatų visoje Lietuvos sveikatos sistemoje“, – sako med. dr. A. Bilotienė-Motiejūnienė.
Specialistai primena: kaip atsakingai vartoti antibiotikus
• Antibiotikus vartokite tik gydytojui paskyrus. Savarankiškas gydymasis gali būti ne tik neveiksmingas, bet ir padidinti komplikacijų ar bakterijų atsparumo riziką.• Niekada nevartokite anksčiau likusių ar kitam asmeniui skirtų antibiotikų. Skirtingoms infekcijoms reikalingas skirtingas gydymas.• Laikykitės paskirto gydymo kurso ir dozavimo. Nenutraukite vartojimo anksčiau laiko net pagerėjus savijautai, kad infekcija būtų visiškai suvaldyta.• Nevartokite antibiotikų virusinėms infekcijoms, tokioms kaip peršalimas ar gripas. Šie vaistai veikia tik bakterijas ir tokiu atveju nepadės greičiau pasveikti.• Kilus klausimų dėl gydymo ar savijautos pokyčių, visada pasitarkite su gydytoju ar vaistininku – tai padės išvengti netinkamo vaistų vartojimo.
About the Author
