Nuolatinės nuolaidos, besikeičiančios tendencijos ir lūžtančios spintos, kuriose vis tiek „nėra ką apsirengti“ – užburtas ratas, į kurį patenka dažnas vartotojas. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis 2023 ir 2024 m. per metus Lietuvoje susidarė apie 50 tūkst. tonų tekstilės atliekų. Tuo tarpu Europos aplinkos agentūra skelbia, kad 2022 m. vidutinis ES pilietis nupirko 19 kg drabužių, avalynės ir namų apyvokos tekstilės gaminių, tačiau išmetė beveik tiek pat – 16 kg.
Kauno kolegijos dėstytoja, „Mild Power“ įkūrėja, dizainerė, lektorė Milda Grikšaitė dalinasi patarimais, į ką atkreipti dėmesį ieškant kokybiškų drabužių, kaip tinkamai juos prižiūrėti bei atskleidžia, ar didesnė kaina visada užtikrina ilgaamžiškumą.
Kokybė slypi detalėse
Pasak M. Grikšaitės, nors greitosios mados tikslas, kaip sufleruoja pats pavadinimas – greitis, kiekis ir trumpalaikis aktualumas, tokiose parduotuvėse taip pat galima rasti kokybiškų drabužių.
„Tai sistema, kurioje drabužis kuriamas ne tam, kad tarnautų, o tam, kad būtų greitai parduotas ir pakeistas kitu. Nors pavienių geresnių audinių ar pavykusių gaminių pasitaiko, pati filosofija nėra suderinama su ilgaamžiškumu, tačiau kaip ir visur, būna išimčių“, – sako M. Grikšaitė.
Ieškantiems ilgaamžio drabužio, dizainerė pataria pirmiausia atkreipti dėmesį į audinį ir sudėtį – natūralūs pluoštai, tokie kaip vilna, medvilnė, šilkas, linas arba kokybiški jų mišiniai visada tarnaus ilgiau nei pigūs sintetiniai pakaitalai.
„Svarbu atkreipti dėmesį ir į audinio tankį, faktūrą, kaip jis krenta, ar „gyvas“ rankoje. Kitas svarbus aspektas – spalva ir forma. Ilgaamžis drabužis nebūtinai turi būti neutralus. Jis gali būti ryškus, išraiškingas, net drąsus, bet turėti dizaino vertę – tarsi mažas meno kūrinys, kuris nepraranda aktualumo, nes yra paremtas estetika, o ne trumpalaike tendencija. Pavyzdžiui, ryškus šalikas ar net megztinis“, – dalinasi dizainerė.
Ji priduria, jog nemažiau dėmesio reikėtų skirti ir drabužio konstrukcijai – kaip jis pasiūtas, kokia furnitūra ir užbaigimai, kaip jis atrodo ant kūno: „kokybė labai dažnai slypi ne išorėje, o viduje ir detalėse.“
Ar didelė kaina visada garantuoja aukštą kokybę?
Manančius, kad norint rinktis kokybiškus drabužius teks gerokai paploninti piniginę, M. Grikšaitė ramina – kaina ne visada atspindi kokybę, todėl svarbiau atkreipti dėmesį į anksčiau įvardytus kriterijus. Vis dėlto, vertėtų prisiminti, kad ir itin pigus drabužis, greičiausiai, nebus ilgaamžis.
„Kaina gali būti susijusi su prekės ženklo įvaizdžiu, rinkodara ar tendencingumu, bet nebūtinai su realia kokybe. Tačiau labai pigus drabužis beveik niekada negali būti kokybiškas, nes kokybiški audiniai, konstrukcijos dizainas ir darbas tiesiog negali kainuoti labai mažai. Svarbu išmokti „skaityti“ drabužį, o ne jo kainos etiketę“, – pabrėžia M. Grikšaitė.
Vis dėlto dizainerė akcentuoja – kokybė prasideda nuo tinkamumo, o ne nuo paties drabužio, todėl dar prieš vertinant audinį ar konstrukciją svarbiausia nepadaryti bene dažniausiai pasitaikančios klaidos – nepirkti to, kas netinka.
„Dažnai žmonės perka sekdami madą, rinkdamiesi drabužius ar avalynę pagal nuotaiką, kainą ar tuo metu galiojančią akciją, bet ne pagal savo figūrą, spalvinį tipą, gyvenimo būdą ir stilių. Spinta prisipildo daiktų, kurie nėra dėvimi, nors atrodo gražūs“, – sako M. Grikšaitė.
Tinkamai prižiūrimas drabužis gali tarnauti ir dešimtmečius
Dizainerė pažymi, kad siekiant, jog drabužiai tarnautų ilgiau, svarbi tinkama priežiūra: mažesnė skalbimo temperatūra, retesnis skalbimas, džiovinimo džiovyklėje vengimas, taisymas vietoje išmetimo, garinimas vietoje dažno plovimo – visa tai kardinaliai keičia drabužio ilgaamžiškumą.
„Tinkama priežiūra gali išlaikyti drabužį dešimtmečiams. Labai daug jų susidėvi ne dėl paties dėvėjimo, o dėl netinkamos priežiūros. Pavyzdžiui, tokie pluoštai kaip vilna, apskritai, yra puikus produktas. Jos priežiūra kur kas paprastesnė nei daugeliui atrodo, o megztiniai tarnauja labai ilgai, jei tik yra teisingai prižiūrimi. Įdomu ir tai, kad yra mokslinių tyrimų, kuriuose teigiama, kad vilna gerina ją dėvinčio žmogaus savijautą“, – dalinasi M. Grikšaitė.
About the Author
