2025 m., palyginti su 2024 m., nustatytų Darbo kodekso 30 straipsnio pažeidimų skaičius išaugo 48 proc. (nuo 122 iki 181 atvejo). 21 proc. išaugo ir darbdaviams įteiktų reikalavimų pašalinti pažeidimus (R1) skaičius – 2025 m. jų įteikta 136 (2024 m. – 112). Už nustatytus pažeidimus 46 ūkio subjektų vadovams taikyta administracinė atsakomybė, iš jų 10 – už psichologinio smurto taikymą darbuotojų atžvilgiu.
Psichologinis smurtas darbo vietoje išlieka viena jautriausių ir sudėtingiausių darbo santykių problemų. Visuomenėje psichologinio smurto atvejai sulaukia vis didesnio rezonanso. Reaguojama jautriau, viešai aptariamos organizacijų vertybės, vadovų atsakomybė, darbuotojų gerovė. Taigi 2025 m. išaugęs skundų ir pranešimų dėl psichologinio smurto skaičius rodo brandesnį požiūrį į darbo kultūrą kaip į žmogaus orumo dalį.
„Psichologinis smurtas darbo vietoje dažniausiai prasideda ne nuo didelio konflikto, o nuo mažų nepagarbos formų, prie kurių pamažu priprantama. Todėl darbdavių atsakomybė – neapsiriboti vien dokumentuose įrašytomis prevencijos tvarkomis, bet kurti tokią darbo aplinką, kurioje žeminantis ar agresyvus elgesys nebūtų laikomas norma“, – sako LR vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Apolinaras Škikūnas.
Pažymėtina, kad nors 2025 m. daugiausia skundų gauta iš žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo bei švietimo sektoriuose dirbančiųjų, bet daugiausia pažeidimų nustatyta apdirbamosios gamybos ir švietimo įmonėse. Tai rodo, kad psichologinio smurto problema išlieka aktuali tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje, ypač ten, kur būdingas intensyvus tarpasmeninis bendravimas, sudėtingi darbo santykiai ir didelė emocinė atsakomybė.
„Visi darbdaviai privalo užtikrinti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojai nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojų garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą, ar kuriais siekiama darbuotojus įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Smurto ir priekabiavimo prevencija – vienas efektyviausių būdų užtikrinti, kad darbuotojai darbo aplinkoje nepatirtų minėtų neigiamų veiksnių. Ją vykdyti privalo kiekvienas darbdavys, nepriklausomai nuo įmonės, įstaigos ar organizacijos dydžio ar ekonominės veiklos rūšies“, – pabrėžia Liudmila Mironovienė, VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė.
Skundų daugėja, bet trūksta žinių ir prevencijos veiksmingumo
2025 m. VDI išnagrinėjo 462 skundus ir pranešimus dėl psichologinio smurto – tai 26 proc. daugiau nei 2024 m. ir beveik dvigubai daugiau nei 2022 m. Tačiau tik kas trečiame skunde nurodyta informacija pasitvirtino arba iš dalies pasitvirtino.
Tokia nepasitvirtinusių skundų ir pranešimų statistika leidžia daryti išvadą, kad darbuotojams visgi trūksta žinių apie smurto ir priekabiavimo sampratą, teisių gynimo galimybes bei įrodymų rinkimo svarbą.
„Viena vertus, darbuotojai tampa drąsesni – jie aktyviau kreipiasi, netoleruoja žeminančio elgesio ir vis dažniau suvokia teisę dirbti saugioje aplinkoje. Kita vertus, jie dažnai nerenka įrodymų, galinčių patvirtinti smurto ar priekabiavimo faktą, nežino, kur reikia kreiptis, patyrus nepriimtiną bendradarbio ar tiesioginio vadovo elgesį“, – pastebi L. Mironovienė.
VDI vertinimu, nors dauguma darbdavių formaliai taiko teisės aktuose numatytas prevencines priemones, jos ne visada yra pakankamos ar įgyvendinamos laiku. Įmonėse patvirtintos prevencijos tvarkos ne visada veikia praktikoje – trūksta aiškių procedūrų, konfidencialumo užtikrinimo ar realios reakcijos į pranešimus. Taip pat trūksta vadovavimo kultūros, žinių ir sąmoningumo. O tai gali didinti emocinę įtampą kolektyvuose ir smurto riziką, ypač kur vyrauja didelė emocinė ir darbo krūvio įtampa.
„Minėtus trūkumus būtina šalinti taikant prevencines priemones, didinant darbuotojų informuotumą ir organizuojant mokymus“, – akcentuoja L. Mironovienė.
DI vaidmuo – kontrolė ir švietimas
Kaip darbdaviai vykdo Darbo kodekso 30 straipsnyje nurodytas pareigas smurto ir priekabiavimo prevencijos srityje, VDI inspektoriai tikrina atlikdami planinius ir neplaninius patikrinimus bei tyrimus pagal gautus pranešimus ir skundus. Tuo remiantis, 2025 m. buvo tikrintas 1 761 ūkio subjektas.
Tačiau VDI vaidmuo – ne tik taikyti poveikio priemones, bet ir padėti kurti prevencijos kultūrą. Siekdama sustiprinti prevenciją, 2025 m. VDI maždaug 1 000 ūkio subjektų vadovų išsiuntė prevencinius laiškus, ragindama atsakingai įgyvendinti teisės aktuose numatytas priemones, peržiūrėti jų veiksmingumą ir užtikrinti saugią darbo aplinką. Ši priemonė bus taikoma ir šiais metais.
2025 m. VDI taip pat aktyviai vykdė švietėjišką veiklą:
· organizavo 24 konsultacinius renginius ir internetinius seminarus, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 2 tūkst. dalyvių;
· išplatino informacinius pranešimus smurto ir priekabiavimo tema;
· suteikė konsultacijas dėl darbuotojų teisių gynimo ir darbdavių pareigų.
„2026 m. planuojame kryptingai stiprinti prevencines priemones, skirtas smurto ir priekabiavimo darbe mažinimui, t. y. organizuoti viešus seminarus, parengti darbuotojams ir darbdaviams skirtas atmintines bei metų viduryje atlikti įmonių elektroninę apklausą, skirtą darbdaviams savarankiškai įsivertinti, ar jų vykdoma smurto ir priekabiavimo darbe prevencija atitinka teisės aktų reikalavimus, – sako L. Mironovienė. – Siekiame, kad smurto ir priekabiavimo darbe prevencija būtų ne formalus dokumentas, o realiai veikianti sistema, kurią darbdaviai įgyvendina ir darbuotojai pasitiki.“
Kontaktams:
mob. +370 698 73 025
About the Author
