Aplinkosaugos temos dar ką tik skambėjo visur – nuo reklamų iki verslo strategijų. Beveik kaip privalomas komunikacijos elementas. Šiandien vis dažniau girdime priešingai: tema išsisėmė, „žalieji“ pažadai nebejaudina. Reikia naujos karštos temos? Tradicinio moksleivių aplinkosaugos konkurso „Žalioji odisėja“ patirtis nuteikia pozityviai: keičiasi tonas, bet rūpestis ir atsakomybė niekur nedingo.
Komunikacijos požiūriu tai – natūralus ciklas. Kaip pastebi komunikacijos agentūros „Penkiolika minučių iki vidurnakčio“ vadovė Dovilė Tamkvaitė, temos iš pradžių įgauna pagreitį, vėliau tampa masinės, o galiausiai atsiranda nuovargis ir net mada deklaruoti, kad jos jau nebeaktualios.
Vertybės stipresnės už komunikacijos ciklus
„Viešosios nuotaikos svyravimai nereiškia, kad pati problema ar vertybė prarado svarbą, – pažymi D. Tamkvaitė. – Kaip ir paramos Ukrainai atveju – kartais gali atrodyti, kad visuomenė tampa abuoja, naujų žuvusiųjų kare skaičius jau nebėra pirmoji portale perskaityta žinia, bet atsakomybė savo ateičiai niekur nedingsta. Todėl reikalingos iniciatyvos, akcijos, konkursai – ne tam, kad sukurtų dirbtinę madą, o tam, kad primintų vertybes ir padėtų mums patiems pabusti.“
Pasak jos, šiandien auditorija gerokai kritiškesnė nei anksčiau, o nuovargį neretai kuria ne komunikacijos turinys, o jos perteklius ir nepagrįstumas.
„Prekių ženklai mėgsta vartoti tokias ambicingas ir įpareigojančias frazes kaip „draugiška aplinkai“, „100 proc. natūralu“, „žalias pasirinkimas“, „atsakinga gamyba“, naudoti „žalius“ vizualinius ženklus, kurie nebūtinai atspindi realų įsipareigojimą. Kartais jie užtušuoja svarbesnę tiesos dalį, o išryškina smulkmeną, kuri realaus pokyčio nesukuria. Kai žinutė tampa tuščiavidure dekoracija, o ne veiksmu, žmonės tai anksčiau ar vėliau atpažįsta“, – neabejoja komunikacijos ekspertė.
Todėl šiandien nebeužtenka kalbėti „teisingai“. D. Tamkvaitė ragina komunikuoti tik tai, ką galima pagrįsti – konkretūs veiksmai, aiškūs rezultatai, skaidrumas dažnai suveikia geriau nei garsūs šūkiai.
Kai vertybės patikrinamos praktiškai
Būtent iš praktinės pusės temą atskleidžia ir „Žalioji odisėja“ – pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliojo taško“ bei aplinkosauginiu švietimu besirūpinančios iniciatyvos „Kita forma“ inicijuotas ir organizuojamas nacionalinis moksleivių konkursas. Nepaisant kalbų apie menkstantį temos aktualumą, moksleiviai aktyviai registruojasi, buria komandas, diskutuoja, ieško sprendimų savo mokyklose ir bendruomenėse.
„Žaliojo taško“ marketingo ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė sako, kad jaunimo įsitraukimas yra aiškus signalas: „Galbūt viešojoje erdvėje ši tema nebe taip garsiai linksniuojama kaip prieš kelerius metus, tačiau moksleivių pasirinkimai rodo priešingai – jie nori veikti. Konkursas jiems tampa galimybe realiai prisidėti, o ne vien diskutuoti. Matome, kad jauni žmonės aiškiai supranta, kad jų sprendimai turi svorį – prasmės pojūtis niekur nedingo.“
Pasak jos, tokios iniciatyvos reikalingos ne tam, kad palaikytų temos aktualumą, o tam, kad padėtų jaunimui įgyti žinių ir pasitikėjimo veikti.
Iš konkurso – į profesinį kelią
Molėtų gimnazijos IV klasės mokinė Meida Baranauskaitė konkurse dalyvavo tris kartus. Pirmą kartą ją pakvietė biologijos mokytoja, tačiau patirtis taip įtraukė, kad ji liko komandoje ir grįžo dar ne kartą.
Su komanda M. Baranauskaitė organizavo renginius, vedė pamokas jaunesniems mokiniams, kūrė EKO dizaino objektą iš statybvietėse likusio putų polistirolo, edukacinį žaidimą „Šiukšlių šerifas“, skirtą mokytis ne tik rūšiuoti atliekas, bet ir apie saugomas rūšis bei savo kraštą. Praeitais metais jos komanda užėmė antrą vietą.
Tačiau, pasak merginos, svarbiausia – ne prizai. „Apie veterinariją galvojau nuo mažens, bet vėliau buvau tą idėją nustūmusi į šoną. Dalyvavimas konkurse paskatino prie jos sugrįžti. Norėčiau specializuotis laukinių gyvūnų veterinarijoje, nes man labai svarbi gamta ir aplinka – noriu tiesiogiai prisidėti prie jos išsaugojimo“, – sako abiturientė.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentas Ainis Lukša prisimena „Žaliosios odisėjos“ konkurse irgi sprendęs rūšiavimo problemą mokykloje – su komanda inicijavo papildomų konteinerių įrengimą, skatino mokinius jais naudotis. Nors šiandien jis studijuoja mediciną, patirtį vertina kaip svarbią. „Konkurse išmokau atpažinti realias problemas ir ieškoti sprendimų. Taip pat labai sustiprėjo komandinio darbo įgūdžiai. Tai patirtis, kuri praverčia ir studijose, ir kitose veiklose“, – patikina A. Lukša.
„Žaliojo taško“ atstovė A. Burbaitė antrina buvusiems „Žaliosios odisėjos“ dalyviams: aplinkosauga neturėtų būti sezoninis pasirinkimas ar komunikacinis pranašumas.
„Tai labai praktinis klausimas – specialistų, gebančių spręsti klimato kaitos, išteklių valdymo, žiedinės ekonomikos iššūkius, poreikis tik auga. Šios kompetencijos formuojasi dar mokykloje. „Žalioji odisėja“ suteikia jaunimui galimybę ne tik sužinoti, bet ir išbandyti jėgas veikiant – prisiimant atsakomybę už realius sprendimus. Ir būtent jauni žmonės visuomenei primena, kad „žalumas“ nėra trendas – tai sprendimai, nuo kurių priklauso jų ateities kokybė“, – sako A. Burbaitė.
About the Author
