Lietuvos valstybės atkūrimo diena Kuršėnuose šiemet buvo paminėta iškilmingai ir prasmingai – renginiai, sujungę istorijos atmintį, profesionalų meną ir pilietinės pagarbos gestus, tapo reikšmingu bendruomenės susitelkimo ženklu. Šventės programa kvietė ne tik prisiminti valstybės atkūrimo aplinkybes, bet ir pagerbti žmones, kurių gyvenimo darbai kuria regiono tapatybę bei stiprina valstybingumo pamatus.
Minėjimo diena pradėta pagarbos ceremonija prie Vyčio paminklo ir šv. Mišiomis už Lietuvą bei jos žmones Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Vakarinė programos dalis Kuršėnų kultūros centre tapo meniniu ir pilietiniu šventės branduoliu – čia įvyko Baltų mito, žmogaus balso ir medžio instrumento – kanklių – susitikimas,gala koncertas „Saulės giesmės“ ir tradicinė Šiaulių rajono Garbės piliečių pagerbimo ceremonija.
Ypatingą koncerto atmosferą kūrė archajiškos baltų kultūros inspiracijos ir šiuolaikinės muzikos dermė. Programą šiai progai pristatė Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, dirigavo iš Šiaulių regiono kilęs dirigentas Modestas Barkauskas. Scenoje pasirodė sopranas Greta Keraitė bei kanklininkė, pedagogė ir muzikologė Regina Marozienė. Kamerinio orkestro skambesys, lietuviškų kanklių tembras ir vokalinė raiška susiliejo į meninį pasakojimą apie tautos istorinę patirtį, kultūrinę atmintį ir valstybės raidos tęstinumą. Programoje skambėjo lietuvių liaudies dainų interpretacijos, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba bei šiuolaikinių kompozitorių opusai, jungę tradiciją ir modernumą. Koncerte taip pat pasirodė Kuršėnų kultūros centro chorai, o vakarą vedė Julijus Griskevičius.
Šventės kulminacija tapo Šiaulių rajono Garbės piliečių regalijų įteikimo ceremonija – simbolinis bendruomenės dėkingumo ženklas žmonėms, kurių veikla reikšmingai prisidėjo prie valstybės ir krašto stiprinimo. Šiemet garbingas vardas suteiktas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Algimantui Sėjūnui ir ilgamečiam pedagogui bei sporto treneriui Petrui Vaitkui.
Algimanto Sėjūno veikla neatsiejama nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo istorijos ir pilietinės visuomenės stiprinimo. Aktyvus Sąjūdžio dalyvis, visuomenininkas ir politikas reikšmingai prisidėjo prie valstybingumo atkūrimo procesų, nuosekliai puoselėjo pilietines vertybes bei sprendė aplinkosaugos klausimus Šiaulių regione. Garbės piliečio vardas jam suteiktas už nuoseklią tarnystę valstybei ir ilgametį indėlį į visuomenės brandą.
Ne mažiau svarus ir Petro Vaitkaus gyvenimo darbas. Daugiau nei keturis dešimtmečius pedagoginei veiklai skyręs treneris išugdė ne vieną sporto pasiekimais išsiskiriančią jaunimo kartą. Jo profesinė veikla reikšmingai prisidėjo prie fizinio ugdymo sistemos plėtros rajone, o sukurti ugdymo metodai iki šiol taikomi švietimo įstaigose. Garbės piliečio vardas tapo simboliniu įvertinimu už ilgametį atsidavimą jaunimo ugdymui ir sveikos gyvensenos sklaidai.
Ceremonijos metu laureatus sveikino Šiaulių rajono savivaldybės meras Česlovas Greičius, Seimo nariai, visuomeninių organizacijų atstovai, kultūros ir švietimo bendruomenė. Sveikinimo žodžiuose akcentuota, kad valstybės stiprybė grindžiama konkrečių žmonių atsakomybe, jų darbu ir vertybiniu nuoseklumu. Garbės piliečių pasisakymai tapo jautriu priminimu apie laisvės kainą, pareigą ją saugoti ir perduoti ateities kartoms.
Šventė Kuršėnuose pasižymėjo ne tik menine, bet ir simboline prasme – ji subūrė skirtingų kartų žmones bendrai patirčiai, kurioje istorijos atmintis susiliejo su dabarties kūryba. Renginys kvietė visuomenę apmąstyti valstybingumo reikšmę kasdienybėje, stiprinti pilietinę savimonę ir puoselėti kultūrinį paveldą.
Vasario 16-osios minėjimas Kuršėnuose dar kartą patvirtino, kad valstybės šventės prasmė atsiskleidžia ne tik istoriniuose faktuose, bet ir gyvoje bendruomenės laikysenoje – pagarboje savo kraštui, atsakomybėje už jo ateitį ir gebėjime vertinti žmones, kurie savo darbais kuria bendrą gėrį.
Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro informacijaNuotraukos – Arnius Džei
About the Author
