Vasario 9-oji – pirmųjų metų atsijungus nuo BRELL žiedo sukaktis Lietuvai ir visoms Baltijos šalims. Sprendimas, kuriuo galutinai užtrenkėm duris bet kokiai energetinei priklausomybei nuo nedraugiško kaimyno iš Rytų. Ar gyvename geriau? Ramiau – tai tikrai. Bet ar tai pajuto vartotojai?
Atsijungdami nuo BRELL, kaip šalis susidūrėme su naujais iššūkiais ir buvome priversti juos spręsti. Ieškojome būdų, kaip apsaugoti vartotojus nuo bet kokių įmanomų trikdžių, kad perėjimo proceso jie visai nepajustų. Rezultatas pasiektas – nuo metų pradžios mūsų elektros tinklai pilnai sinchronizuoti su kontinentine Europa, o vartotojams užtikrintas nenutrūkstamas elektros tiekimas.
Užvertus BRELL puslapį, retrospektyviai įvertinus procesą – susikūrėme daugiau nepriklausomybės, galime laisviau kvėpuoti, būti lankstesni. Laikas apžvelgti kitus, nematomoje energetikos pusėje kylančius iššūkius, kurie lieka tie patys, tiesiogiai liečia vartotojus ir jų sąskaitas už elektros energiją.
Nematoma energetikos pusė
Praėjusi vasara Lietuvoje buvo rekordinė iš atsinaujinančių šaltinių pagamintos elektros energijos atžvilgiu. Tam tikromis dienomis ir net savaitėmis elektros pasigamindavome tiek, kiek ir suvartodavome.
Tai yra tęstinis procesas – kasmet jos sugeneruojame vis daugiau. Taip pat toliau investuojame į atsinaujinančios energijos šaltinius, o elektros kaina biržoje vis dažniau formuojasi arti nulio ar net tampa neigiama. Rinkoje susiklosto situacijos, kai vartotojams net ir sumokama, kad jie tą savo pagamintą elektros energiją panaudotų. Bet yra vienas „bet“ – sąskaitos, kurias gauna gyventojai.
Net ir turint pakankamai atsinaujinančios energijos šaltinių, klientams vis dar negalime pasiūlyti mažesnių kainų už elektros energiją. Kodėl? Vieno ir vienintelio atsakymo nėra – čia veikia visos Lietuvos rinkos kompleksiškumas.
Bene didžiausią nematomo žaidėjo vaidmenį žaidžia balansavimo rinka. Kuo daugiau turime saulės ir vėjo elektros energijos šaltinių – tuo labiau esame nepriklausomi nuo kitų šalių, tačiau auga mūsų priklausomybė nuo orų.
Preciziškai tiksliai suprognozuoti, kiek rytoj pūs vėjas, kiek švies saulė – beveik neįmanoma. Tačiau net ir tokiomis sąlygomis tiekėjai kasdien turi prognozuoti, kiek sekančią dieną (taip nustatomos elektros kainos rinkoje) elektros pasigaminsime patys, o kiek jos turėsime importuoti, kad klientų poreikiai būtų patenkinti. Kuo didesnis prognozės neatitikimas – tuo didesni klientams tenkantys balansavimo kaštai, brangesnė elektros energija, kurią reikia išgauti čia ir dabar, siekiant subalansuoti sistemą.
Sprendimų paieškos
Auganti atsinaujinančios energetikos šaltinių gamyba Lietuvoje nėra tik verslo ar tik valstybės reikalas. Prie to tiesiogiai prisideda ir fiziniai asmenys, įsirengiantys, pavyzdžiui, saulės elektrines ant savo namų stogų. Visi kartu ženkliai prisidedame prie mūsų energetinės nepriklausomybės stiprinimo.
Visgi, su sparčiai augančiais atsinaujinančių šaltinių kiekiais, atsiranda spragos, kurias reikia spręsti. Nepaisant jau kelerius metus iš eilės vykstančių diskusijų, Lietuvos reguliacinė sistema vis dar nesiūlo subalansuotų sąlygų, kurios užtikrintų sąžiningą gaminančių vartotojų apskaitą. Viena vertus, jų indėlis yra reikšminga injekcija į mūsų nepriklausomybę, kita – dvipusės apskaitos modelis („net-metering“) kasmet kuria vis didesnį nuostolį tiekėjams.
Taip nutinka dėl to, kad pagamintą elektrą vartotojai atiduoda tiekėjams, kai jos pagaminama daugiausia, o kaina – pigiausia. Tuo tarpu atsiima, kai pagaminama mažiausiai, o kaina – brangiausia. Tai reiškia, kad tiekėjai finansine prasme grąžina daugiau nei gavo, todėl ilgainiui formuojasi reikšmingi nuostoliai. Praplečiant tiekėjų ratą, analogiškai tas pats vyksta ir su garantinio tiekimo operatoriumi ir visuomeninio tiekimo tiekėjų.
Problemai neišvengiamai augant, dar praėjusiais metais „Enefit“ pradėjo taikyti didesnius fiksuotus mėnesinius mokesčius naujoms buitinių klientų elektros tiekimo sutartims. Valstybė savo ruožtu koregavo reguliuojamą kainos dalį, kuri nuo sausio – taip pat didesnė. Negana to, Seime kelią skinasi įstatymo projektas, kuriuo vartotojams būtų didinamas viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (VIAP) mokestis.
Visi šie aspektai reiškia vieną – didesnes elektros sąskaitas vartotojams. Tačiau, ar tai tikrai vienintelis kelias? Nesubalansuota rinka reikalauja drąsių sprendimų, kad ji ir toliau galėtų sklandžiai funkcionuoti. Šiuo atveju sprendimai reiškia didesnius mokesčius. Jeigu sugebėsime normalizuoti situaciją, reguliacinė aplinka bus darni ir veiks tiek vartotojų, tiek tiekėjų naudai – galime tikėtis stabilesnių, mažesnių elektros kainų.
Galiausiai, įprasminsime ir viso darbo rezultatus, kurių siekėme ir toliau siekiame atsijungdami nuo BRELL – sistema veiks darniai, naudingai visoms pusėms, būsime dar lankstesni, o energetinė priklausomybė nuo agresoriaus – tik istorija.
About the Author
