Tinkama ir pilnavertė mityba vaikystėje – ypatingai svarbi. Ji ne tik suteikia energijos ir būtinų maistinių medžiagų sparčiai augančiam organizmui, bet prisideda ir prie sklandaus smegenų vystymosi, imuniteto stiprinimo bei ilgalaikių sveikatos įpročių, galinčių iš esmės pagerinti visą žmogaus gyvenimą. Prie pilnavertės vaikų mitybos bei sveikų įpročių formavimosi aktyviai prisideda Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo ugdymo įstaigose programa, pagal kurią vaikams darželiuose, mokyklose ir kitose ugdymo įstaigose nemokamai dalijami vaisiai, daržovės bei pieno produktai.
Sveikatai palankios mitybos pagrindai
Sveikatos specialistai jau nuo seno pabrėžia, kad vaiko organizmo poreikiai santykinai yra didesni nei suaugusiojo – nes jis auga ir reikalauja daugiau baltymų, vitaminų, mineralų ir energijos.
Vaikų gydytoja dietologė Justė Parnarauskienė sako, kad mityba vaikystėje turi tiesioginę įtaką ne tik žmogaus ūgiui ar svoriui, bet ir smegenų vystymuisi bei gebėjimui mokytis.
„Augantis organizmas kasdien formuoja naujus audinius, vystosi nervų sistema, stiprėja imunitetas, todėl vaikams būtina visavertė, reguliari ir įvairi mityba. Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į tai, kiek kalorijų vaikas gauna, bet – iš kokių maistinių medžiagų jos gaunamos. Tai yra, kokios maistinės vertės produktai yra vaikų racione, ar juose tinkamas ir pakankamas pagrindinių maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų kiekis“, – pabrėžia J. Parnarauskienė.
Pasak gydytojos dietologės, subalansuota mityba ne tik padeda užtikrinti normalų fizinį augimą, bet ir gerina koncentraciją, energijos lygį bei atsparumą ligoms – vaikams ypač svarbūs geležis, kalcis, vitaminas D ir B grupės vitaminai, kurių trūkumas gali sukelti anemiją, kaulų vystymosi sutrikimus ar nuovargį.
„Kasdienėje mityboje turėtų būti visų pagrindinių maisto grupių: daržovių, vaisių, viso grūdo produktų, baltymų šaltinių ir sveikatai palankių riebalų. Taip pat svarbu riboti perdirbtus, daug cukraus ar druskos turinčius produktus, dažniau rinktis šviežius ir natūralius patiekalus, o troškulį malšinti vandeniu, o ne saldintais gėrimais“, – pasakoja J. Parnarauskienė.
Gydytoja dietologė taip pat skatina stengtis, kad vaikas valgytų ne tris, o bent keturis ar penkis kartus per dieną, kad energija organizmui būtų „tiekiama“ tolygiai ir nuolat. Ekspertė taip pat pabrėžia, jog vaikystėje susiformavę mitybos įpročiai dažnai išlieka ir suaugus, todėl tėvų bei ugdymo įstaigų vaidmuo ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu yra itin svarbus.
„Jei šeimoje valgomi įvairūs patiekalai, ant stalo nuolat yra daržovių, vaisių ir pieno produktų, vaikai šiuos įpročius perima natūraliai. Taip pat svarbu ne vien tai, kas patiekta ant stalo, bet ir pati valgymo aplinka – ramūs šeimos pietūs ar vakarienės ne tik palaiko gerą šeimos „klimatą“, bet ir padeda formuoti sveiką vaiko santykį su maistu“, – sako J. Parnarauskienė.
Programa sveikatai palankiems įpročiams
Siekiant sveikatai palankios mitybos įpročius stiprinti nuo mažens, Lietuvoje įgyvendinama Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo ugdymo įstaigose programa. Jos tikslas – padidinti šių produktų dalį vaikų mityboje ir formuoti supratimą apie jų naudą sveikatai.
Pagal šią programą vaikams, lankantiems ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigas, kiekvieną mokslo metų mėnesį nemokamai dalijami vaisiai, daržovės, sultys bei pieno produktai. Vaikai gauna obuolių, kriaušių, morkų, vaisių ar daržovių sulčių, taip pat pieno, jogurto ar sūrio porcijas.
Programą administruojančios Žemės ūkio agentūros (ŽŪA) prie Žemės ūkio ministerijos Komunikacijos ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja Aistė Kanevičienė pabrėžia, kad ši programa svarbi ne tik vaikų mitybos įpročių formavimui, bet ir lietuviškiems ūkiams.
„Vaikams tiekiami tik aukščiausios kokybės, užauginti ar pagaminti Lietuvoje produktai – kartu taip remiamas ir vietos žemės ūkis bei gamintojai. Pavyzdžiui, šiuo metu tiekiamas pienas bei vaisiai ir daržovės yra ekologiški, perėjimo prie ekologinės gamybos etapo arba išauginti pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą“, – pasakoja A. Kanevičienė.
ŽŪA specialistė atkreipia dėmesį, kad ši programa apima visą Lietuvą ir kasmet pasiekia daugiau kaip du šimtus tūkstančių vaikų.
„Tai – ne tik nemokami, skanūs ir sveikatai naudingi produktai, bet ir edukacinė priemonė. Vaikai geriau suvokia, iš kur ir kaip atsiranda maistas, kaip dirba ūkininkai, kodėl svarbu rinktis vietinius, kokybiškus produktus ir tausoti aplinką“, – sako A. Kanevičienė.
Ką vaikai gauna nemokamai
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką vienam vaikui skiriama viena pieno ar pieno produkto porcija per dieną: apie 125–150 ml pieno, 125 g jogurto arba 40 g sūrio. Šiais mokslo metais pieno produktų vaikai gauna keturis kartus per mėnesį, jogurto arba sūrio – du kartus.
Taip pat vaikas gali gauti obuolį ar kriaušę iki 150 g, 80–100 g pjaustytų morkų arba stiklinę vaisių ar daržovių sulčių. Morkos šiais mokslo metais tiekiamos du kartus, obuoliai – tris kartus per mėnesį.
„Nuolat siekiame, kad apie šią programą sužinotų kuo daugiau tėvų ir nuolat atnaujinamą informaciją skelbiame specialiai sukurtoje interneto svetainėje www.pienasvaisiai.lt. Čia tėvai gali lengvai pasitikrinti, ar jų vaiko lankoma ugdymo įstaiga dalyvauja mūsų programoje, kokie produktai ir kokiais kiekiais yra dalijami“, – pasakoja A. Kanevičienė.
Dietologė J. Parnarauskienė sveikina sveikus mitybos įpročius padedančias formuoti iniciatyvas, bei priduria, kad jos turėtų būti pratęstos ir namuose.
„Jei vaikas darželyje ar mokykloje gauna vaisių ar pieno produktų, labai svarbu, kad jie iš raciono neišnyktų ir namuose, nes vienas pagrindinių tinkamos mitybos principų yra nuoseklumas. Neegzistuoja jokių „stebuklingų“ produktų – tik nuoseklus, įvairus, sveikas ir subalansuotas kasdienis mitybos racionas. Suformavus tinkamus mitybos įpročius jau vaikystėje, jie taps viena geriausių investicijų į vaiko viso gyvenimo sveikatą“, – apibendrina vaikų gydytoja dietologė Justė Parnarauskienė.
About the Author
