Nors vis dar įprasta manyti, kad į socialinius darbuotojus kreipiasi tik įvairius sunkumus patiriančios šeimos, realybė – visiškai kitokia. Tai – tik viena iš tendencijų, kurias išskiria kasdien įvairiapusę pagalbą suaugusiems ir vaikams teikiantys specialistai. Kokias aktualiausias, tarp šeimų vyraujančias problemas šiandien pastebi socialiniai darbuotojai, pasakoja SOS Vaikų kaimai Lietuva atstovės.
Pasak SOS vaikų kaimai Lietuva programų vadovės Rasos Zaidovaitės, nevyriausybinė organizacija kiekvienais metais susiduria su augančiu paslaugų gavėjų – šeimų ir vaikų – skaičiumi. Jos teigimu, tai – ne atsitiktinis reiškinys.
„Galima sakyti, kad tai atspindi bendrą visuomenės būklę – su kokiais iššūkiais šiandien susiduria šeimos, kokios tendencijos vyrauja. Vis dar matome daug socialinės rizikos veiksnių – priklausomybes, psichikos sveikatos sunkumus, finansinį nepriteklių, skolas. Tačiau kartu ryškėja ir emociniai bei psichologiniai sunkumai, kurie ilgą laiką buvo ignoruojami. Pavyzdžiui, ryškų pėdsaką paliko pandemijos laikotarpis, ypač vaikų ir jaunimo emocinėje savijautoje.
Tiesa, paslaugų gavėjų skaičius auga ir dėl kitos priežasties – besikeičiančio visuomenės ir institucijų požiūrio į tai, kaip suprantame, kas yra vaikui saugi aplinka. Be to, daugėja šeimų, kurios supranta, kad susidūrus su problema yra normalu kreiptis pagalbos, tai nebėra tik jos vidiniai reikalai. Svarbu paminėti ir gerėjantį tarpinstitucinį bendradarbiavimą bei į vaiko teisių pažeidimus aktyviau reaguojančias švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigas“, – sako specialistė.
Kalbėdama apie sisteminius iššūkius, su kuriais susiduria socialiniai darbuotojai, ji akcentuoja visos Lietuvos mastu išaugusį socialinės pagalbos mechanizmą ir lėtėjantį jos aparatą.
Anot jos, šiame kontekste ypatingai svarbus tampa individualių darbuotojų profesionalumas ir gebėjimas įsigilinti į kiekvieną atvejį: „Visos šeimos yra itin individualios, todėl pagalba tampa didele atsakomybe, krentančia ant darbuotojo, bendraujančio su šeima ir vaikais, pečių. Tai atsiremia į darbuotojo galimybes veikti atliepiant konkrečius poreikius, įdedant ir gabalėlį savo širdies. Deja, Lietuvoje vis dar neretai susiduriame su šabloniniu darbu su šeimomis ir atmestinu skirtingų institucijų darbuotojų požiūriu.“
Pasikartojantys konfliktai ir noras pritapti
Kalbėdama apie konkrečias problemas, kurias savo kasdienybėje tenka spręsti socialiniams darbuotojams, SOS Vaikų kaimai Lietuva atstovė Rūta Norytė pabrėžia, kad viena iš jų – vaikų nepritapimas prie aplinkos.
„Vaikams nėra nieko svarbiau, kaip būti priimtiems ir suprastiems. Tačiau patyčios, atstūmimas ar tiesiog draugų neturėjimas palieka labai gilų pėdsaką. Vaikai apie tai dažnai nekalba, nes bijo būti nesuprasti arba mano, kad tai – jų kaltė. Ilgainiui tai virsta uždarumu, dirglumu, pasitraukimu iš bendruomenės. Kai mokykloje vaikai yra vieniši, o namuose neturi artimo ryšio su suaugusiais, ši našta auga dar labiau, o anksčiau ar vėliau to pasekmės išryškėja“, – sako specialistė.
Dar viena šeimų problema, kuri dažnai yra laikoma „norma“ – pasikartojantys tėvų konfliktai. Nors suaugusieji dažnai yra linkę manyti, kad vaikai konfliktų nemato, specialistų patirtis rodo priešingai.
„Vaikai jaučia įtampą net ir tuomet, kai barniai nevyksta tiesiogiai jų akivaizdoje. Nuolatinis nerimas, nesaugumo jausmas, baimė – visa tai kaupiasi vaiko viduje ir vėliau pasireiškia įvairiomis formomis: nuo miego sutrikimų iki agresyvaus ar rizikingo elgesio. Ilgainiui vaikai išmoksta prisitaikyti prie tokios aplinkos – tampa „patogūs“, stengiasi nekelti problemų arba kaip tik ima provokuoti suaugusiuosius, ieškodamai dėmesio.
Todėl tėvai turėtų suprasti, kad jeigu namuose vyksta pasikartojantys tarpusavio konfliktai, tai ženklas, kad šeimai reikalinga pagalba. Apskritai, jos prašymas tikrai nėra silpnumo ženklas, o priešingai – tai byloja apie drąsą ir pripažinimą, kad nori keisti savo elgesį“, – teigia R. Norytė.
Dažniau kreipiasi finansiškai pasiturintys tėvai
SOS vaikų kaimai Lietuva socialinė darbuotoja Joana Česnaitė pratęsia atkreipdama dėmesį į kitą iššūkį – augančius konfliktinių tėvų skyrybų atvejus.
„Skyrybos savaime yra sudėtingas procesas, tačiau didžiausią žalą vaikui daro ne pats faktas, o tėvų nesugebėjimas bendradarbiauti. Vaikas dažnai jaučia spaudimą rinktis puses, tampa emociniu tarpininku tarp suaugusiųjų. Tokiose situacijose vaikai neretai per anksti prisiima atsakomybę, bando „gelbėti“ tėvus, slopina savo jausmus. o tai, žinoma, turi ilgalaikių pasekmių vaiko gebėjimui kurti santykius ateityje“, – sako specialistė.
Ji akcentuoja, kad dar viena ryški tendencija – besikeičiantis šeimų, kurioms šiandien reikia pagalbos, profilis. J. Česnaitės teigimu, jei anksčiau dažniausiai buvo dirbama su įvairius sunkumus patiriančiomis šeimomis, šiandien vis dažniau kreipiasi išsilavinusios, finansiškai pasiturinčios šeimos.
„Jų sunkumai kyla arba dėl pertekliaus – nuolatinio streso, didelio darbinio užimtumo, perdegimo – arba dėl trūkumo – nepakankamų tėvystės įgūdžių ar neužmezgamo emocinio ryšio su vaikais. Tai reiškia, kad jie gali būti aprūpinti materialiai, lankyti būrelius, tačiau viduje kaupti nerimą, baimę ir nepasitikėjimą“, – teigia pašnekovė.
Galiausiai R. Zaidovaitė įspėja, kad nekreipiant dėmesio į šeimoje kylančius iššūkius, jie akumuliuojasi, todėl itin svarbu užbėgti įvykiams už akių.
„Per vėlai suteikta pagalba gilina problemas šeimoje, ypač tais atvejais, kai šeima visiškai negali veikti savarankiškai. Apskritai, uždelsta pagalba reikalauja ilgesnio sveikimo laikotarpio, todėl kuo anksčiau šeima sulaukia pagalbos, tuo didesnė tikimybė sustiprinti tiek tėvų santykius, tiek apsaugoti vaiko emocinę gerovę“, – sako SOS vaikų kaimai Lietuva programų vadovė.
About the Author
