Komentaro autorė Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė
Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose stebime tendenciją, kad vis daugiau žmonių sąmoningai nusprendžia sustoti ir pasižadėti sau kurį laiką nieko nepirkti. Ne todėl, kad trūktų pinigų ar reikėtų bausti save už išlaidavimą. Dažniausiai priešingai – tai daroma siekiant susigrąžinti kontrolę ir ramybę. Tokie sprendimai gimsta, nes pavargstame nuolat vartodami, priimdami impulsyvius sprendimus ir periodiškai suprasdami, kad pinigai kažkur dingsta, nors pajamų lyg ir turėtų pakakti.
„Nieko nepirksiu“ iššūkiai iš šalies gali skambėti kaip kraštutinumas ar savęs varžymas. Iš tiesų jie padeda mums sustoti, pasižiūrėti į savo įpročius ir atkurti tvarų santykį su pinigais. Paprastai tariant, tokie iššūkiai padeda suprasti, kam iš tiesų norime leisti uždirbtus pinigus.
Tikslas nėra visko atsisakyti. Tikslas yra suprasti, kas iš tiesų reikalinga, o kas tapo žalingu įpročiu leisti pinigus. Po tokių iššūkių pastebime, kad gebame greičiau ir daugiau sutaupyti, lengviau atsisakome impulsyvių pirkinių ir daug aiškiau suprantame, kam iš tiesų išleidžiame pinigus.
Pažindami save susigrąžiname ramybę ir kontrolės jausmą. Tai būdas sustoti, peržiūrėti savo įpročius ir vėl jaustis tvirtai valdant savo finansus.
Nuo ko pradėti? Dideli pokyčiai kartais prasideda nuo labai mažų žingsnių, kad ir atsisakant vienos dienos nebūtinųjų išlaidų. Tai 24 valandos, kai neperkame nieko papildomo, valgome tai, kas jau yra namuose, neužsakome maisto į namus, neperkame nieko internetu. Žinoma, nereikėtų tokiam iššūkiui pasirinkti dienos, kai mokami mokesčiai, paskolos ar kiti finansiniai įsipareigojimai. Būtinosios išlaidos lieka būtinosiomis, tačiau visa kita, dažniausiai, gali palaukti. Po vos vieną dieną trukusio ir lengvai įveikiamo iššūkio nustebsime: gyvenimas nesustojo, o noras pirkti gerokai sumažėjo. Džiugina ir likę pinigai sąskaitoje.
Kitas žingsnis – 48/72 valandos arba tiesiog savaitgalis be pirkimo. Nustebsime pamatę, kiek daug laisvalaikio veiklų nieko nekainuoja. Iš naujo atrandame ir įvertiname pasivaikščiojimus, sportą, filmų bei knygų vakarą namuose ar tiesiog laiką, kurį galime skirti sau. Labai dažnai tai proga susitvarkyti namus, atsisakyti nereikalingų daiktų. Tvarkant spintas ir stalčius dažnas supranta, kiek daug jau turi ir kaip retai tuo naudojasi. Kartu ateina ir ramus pasitenkinimo jausmas. Taip pamažu prieiname prie mėnesio, ketvirčio ar net metų plano. Tiesa, norint tęsti šią praktiką ilgesnį laikotarpį, vertėtų pagalvoti apie konkrečias išlaidų kategorijas, kurių pirkinių ar paslaugų ketiname atsisakyti.
Pastebime, kad vis daugiau socialiniuose tinkluose atsiranda įrašų, pasvarstymų, kiek žmonės išleidžia pinigų maistui. Valstybinės duomenų agentūros namų ūkių biudžetų tyrimas paskutinį kartą buvo atliktas 2021 metais. Nustatyta, kad tais metais vienas namų ūkis, kurį sudaro du suaugę ir du vaikai, maistui išleidžia apie 400 eurą per mėnesį, arba apie 27 proc. visų savo išlaidų. Naujų duomenų neturime, tačiau įvertinę maisto kainų infliaciją, kuri 2022-2025 metais siekė 50 proc., galime pakoreguoti tikėtinas išlaidas maistui. Remiantis šiais skaičiavimais, šiandien keturių asmenų šeima Lietuvoje maistui vidutiniškai gali išleisti maždaug 600 eurų per mėnesį, tačiau realybėje matyti, kad tiek maistui nesunkiai išleistų ir dviejų asmenų šeima.
Todėl su maistu susiję iššūkiai, gali turėti nemenką poveikį biudžetui. Pirmiausia, pamėginkite nepirkti maisto vieną ar dvi savaites (išskyrus būtiniausius greitai gendančius produktus). Taip ištuštinsime šaldytuvą, šaldiklį ir spinteles, mažiau iššvaistysime maisto, o pokyčiai labai greitai atsilieps ir piniginei. Visai realu sutaupyti apie 100 eurų per mėnesį nepatiriant didelio diskomforto.
Dar kelios idėjos iššūkiui: mėnuo be maisto kavinėse ar restoranuose, maisto produktus pirkti tik kartą per savaitę, nepirkti jokių užkandžių ar saldintų gėrimų ir t.t. Tinka viskas, kas jus domina ir atrodo kaip smagi nauja patirtis.
Ilgesni laikotarpiai, pavyzdžiui, mėnuo ar ketvirtis, reikalauja šiek tiek daugiau pasiruošimo. Tačiau nebūtina atsisakyti visko iš karto. Kur kas lengviau pasirinkti vieną išlaidų kategoriją ir ją eliminuoti laikinai. Tai gali būti kava mieste, pirkimas internetu, kosmetika ar drabužiai.
Per mėnesį labai aiškiai pamatysime, ar šios išlaidos būtinos, ar tiesiog tapo įpročiu. Ypač kalbant apie drabužius – dažnas nustemba, kiek daug derinių galima susikurti iš to, kas jau yra spintoje.
Galime imtis ir labiau kūrybiškų iššūkių. Pavyzdžiui, nuspręsti, kad tam tikrą laikotarpį knygas imsime tik iš bibliotekos. Toks sprendimas ne tik leidžia sutaupyti, bet ir grąžina skaitymo džiaugsmą. Dar vienas iššūkis – susitarti su savimi rinktis tik nemokamas pramogas. Nustebsite, kiek daug vyksta nemokamų parodų, renginių, koncertų ar bendruomenės veiklų. Tai labai greitai pakeičia požiūrį į laisvalaikį ir leidžia suprasti, kad geras laikas nebūtinai turi kainuoti.
Svarbu suprasti, kad sutaupyti galime ir iš to, ką turime; nedidindami savo pajamų. Pakanka geriau pažinti savo įpročius ir pradėti juos keisti žaidžiant bei eksperimentuojant. Kartais tam, kad judėtume pirmyn, užtenka trumpam nieko nepirkti.
About the Author
